Jėzaus Žinia apie Dievo Karalystę

ILIUSTRACIJA: Dangaus karalystė yra panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų... (Mt 13, 45-46)

„Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: ‚Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!‘“ Tai Jėzaus mokymo santrauka (Mk 1, 15). Sąvoka „Dievo karalystė“, apie kurią Jis kalba, tradiciniuose Biblijos vertimuose dažnai verčiama „Dangaus karalystė“. Nereiktų klaidingai manyti, kad kalbama apie karalystę, esančią danguje ir neturinčią nieko bendra su žmonių kasdienybe. Priešingai, Dievo karalystė nusako erdvę – mūsų pasaulį ir mūsų gyvenimą, kur Dievas pasirodo kaip Viešpats.

Jėzaus darbai ir stebuklai yra ženklas, kad Dievas tikrai ruošia savo karalystę: aklieji regi, raišieji vaikšto, o raupsuotieji pasveiksta (plg. Mt 11, 2–6). Bet pasaulis turi pasveikti ne vien fiziškai. Ypatingas ženklas ir stebuklas yra tas,kad Jėzus atsisuka į tuos, kurie yra visuomenės pakraštyje, ir ne tik į vargšus, kuriais rūpintis patariama jau Senajame Testamente, bet ypatingai į tuos, kuriuos slegia kaltė. Jiems skiriamas ypatingas dėmesys ir meilė. O turtingiesiems, sotiesiems ir savimi patenkintiesiems kyla didelė grėsmė. Kai ateis Dievo karalystė, jie bus pasmerkti (plg. Lk 6, 20–26).

Jėzaus žinia apie Dievo karalystę yra įtampoje tarp „jau“ ir „dar ne“. Per Jėzaus veiklą ir žodžius yra

jau

regimas Dievo buvimas, ypatingai tiems, kurie rimtai žvelgia į Jo žodžius ir Juo tiki. Tačiau

dar nėra

galutinio atbaigimo. Dievo karalystė vienu metu yra ir esama, ir būsima.

Laukiant pabaigos, visi, norintieji priklausyti Jėzui, turi peržvelgti savo ligšiolinius veiksmus ir atsisakyti to, kas skiria juos nuo Dievo. Jėzus suteikia žmonėms visiškai naujus kriterijus. Jų klasikinė išraiška – tai Kalno pamoksle išdėstytos gyvenimo taisyklės (Mt 5–7), ypač įsakymas mylėti priešus (Mt 5, 43–48).

Daugelyje palyginimų Jėzus pasako, kokia bus Dievo karalystė.

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018