Kaip galima įsivaizduoti Dievą? – Biblijos atsakymas

Visos aplink Izraelį gyvenančios tautos gaminosi savų dievų atvaizdus. Skulptūros ir piešiniai atspindėjo tai, kaip šiuos dievus įsivaizdavo jų dirbėjai. O štai Izraelio Dievas griežtai uždraudė gaminti Jo atvaizdus (Iš 20, 4). Apie tai, koks Jis yra, galime patirti iš Biblijos kalboje sutinkamų Dievo „atvaizdų“.



Dievas elgiasi kaip žmogus.

Ypač senuosiuose tekstuose Dievas turi daug žmogiškų savybių: Dievas tarsi sodininkas užveisia rojaus sodą ir tarsi puodžius iš žemės sukuria žmogų ir gyvūnus (Pr 2). Vakarėjant Jis vaikšto po savo sodą (Pr 3, 8) ir tarsi siuvėjas padaro drabužius pirmiesiems žmonėms (Pr 3, 21).



Dievas turi jausmus.

Žinoma istorija apie tvaną Dievą parodo, viena vertus, labai griežtą, kita vertus, labai jautrų. Jis įsiunta dėl žmonių piktumo, išlieja savo įniršį, ima naikinti tai, ką sukūrė..., tačiau drauge žmonijai jaučia gailestį. Kai Nojus Jam paaukoja auką ir jis užuodžia smilkalų kvapą (hebrajų kalboje „nosis“ ir „pyktis“ yra tas pats žodis!), Dievas pažada, kad niekada daugiau nebeužtvindys žemės už žmonių kaltes (Pr 8, 21). Mozė Jį pažįsta kaip pavydų Dievą (Iš 20, 5). Psalmėse parodoma Jo tėviška globa savo tautai.



Dievas – kovotojas.

Vargo ir silpnumo laikais Izraelis prieglobsčio ieškojo pas Dievą, kuriame atpažino stiprų kovotoją, gebantį apsaugoti savo tautą nuo kitų. Jie Jį vadino „Kareivijų Viešpačiu“ (plg. 41 psl.). Tačiau pranašai įspėjo Izraelį saugotis šios jėgos: Dievas panaudosiąs savo karinę galią prieš savo tautą, jeigu ši nuo Jo nutols ir niekins Jo nurodymus (Iz 3).



Dievas karštai myli.

Pranašai pasakoja, kaip Dievas kovoja dėl savo Izraelio tautos. Jis visomis jėgomis bando palenkti jos širdį į save. Jis primena viską, ką padarė ir dar padarys dėl Izraelio. Jis vėl ir vėl atnaujina savo ištikimybės pažadą. O kai niekas nepadeda, Jis išveda savo tautą į dykumą ir vėl iš naujo ją vilioja (Oz 2).



Dievas – tėvas ir motina.

Jėzaus kreipinys į Dievą

Aba

(„Tėve“) iškyla dar Senajame Testamente. Naujajame Testamente tie, kurie „vedami Dievo Dvasios“, vadinami Dievo vaikais (Rom 8, 14). Dėl savo vaikų Jis atiduoda viską – daug labiau nei galėtų žmogiškieji tėvai. Tačiau tai nereiškia, kad Naujajame Testamente Dievas yra tik meilus. Čia neišvengiama ir teismo temos (Mt 8, 12). Tačiau tiek mylintis, tiek baudžiantis Dievas nelieka abejingas žmonių gyvenimams. Jis padaro žmones savo bendradarbiais pasaulyje ir su pasauliu, siekdamas pasaulio atbaigimo ir išsipildymo savo Karalystėje.



Jėzus – tiksliausias Dangiškojo Tėvo "atvaizdas". 

Štai mažytė ištrauka iš Jėzaus ir Pilypo pokalbio: Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! (Jn 14, 8-9).




​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite  >> spausdami čia <<

 

 

Bible Society of Lithuaniav.4.17.10
draugaukime