Išėjimas iš Egipto
Išėjimo
(
Exodus
) knygoje aprašoma, kaip Izraelio tauta engiama Egipto vergijoje, o galiausiai ją išgelbsti Dievas. Prisimenami konkretūs istoriniai įvykiai: II amžiuje pr. Kr. Palestinos klajokliai nuolat vykdavo į Egiptą, kai jų gimtuosiuose kraštuose pritrūkdavo maisto žmonėms ir gyvuliams. Vaisingas kraštas prie Nilo upės simbolizavo gyvybę gelbstinčią pilnatvę vargstantiems „kviestiniams darbininkams“. Faraono Ramzio II (1279–1212 m. pr. Kr.) valdymo laikotarpiu tokie žmonės buvo vis labiau engiami ir išnaudojami stambiems naujų miestų – Pitomo ir Ramzio – statybų projektams. Vadovaujant išmintingam vadovui (Mozei), jiems pavyko pabėgti, greičiausiai viduriniuoju maršrutu (žr. žemėlapį) per pelkingą Balaho ežerą. Šių žmonių tikėjimą giliai palietė patirtis, kad jie neįtikėtinu būdu buvo išgelbėti iš priespaudos ir netgi apsaugoti Sinajaus dykumose. Jie giedojo apie „išgelbėjimą prie Nendrių jūros“ ir perpasakojo šią istoriją kitiems, kol po maždaug 600 metų ji buvo užrašyta. Tekstai buvo tarsi perspėjimas tautai: atminkite, kad Izraelis išliko ne savo pastangomis, o vien dėl Dievo pagalbos!
|
„Vardų knyga“.
Judaizme Išėjimo knyga vadinama
Shemot
(„vardai“). Taip yra todėl, kad šioje knygoje atskleidžiamas Dievo vardas. Iš 3, 14 Dievas sako: „Aš esu, kuris esu“. Šios vietos beveik neįmanoma išversti, todėl skirtinguose Biblijos leidimuose pateikiami skirtingi vertimo variantai.
© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018
Kviečiame prisijungti!
Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite: Prenumeratoje papildomai: