Protėvių istorija

Pradžios knygos antroje dalyje surinktos Izraelio tėvų ir motinų istorijos.

10–11 skyriuose dar kalbama apie visą pasaulį, o su

Abraomu

ir

Sara

prasideda Izraelio tautos istorija. Dievas norėjo tautos, turinčios su Juo ypatingą santykį, kad visos kitos tautos galėtų pamatyti, jog pasitikėjimas Dievu atneša išganymą. Jis pašaukia Abraomą ir pažada jam, kad iš jo palikuonių kils gausi tauta, paveldėsianti klestintį kraštą. Abraomas yra nepajudinamo tikėjimo pavyzdys: jis seka Dievo žodžiu ir palieka savo gimtąjį chaldėjų Ūrą, kad eitų į kraštą, kurį jam parodys Dievas (12 skyrius). Nors jam pažadėtų palikuonių tenka laukti ilgai, jis ir toliau laikosi savo tikėjimo.

Tik garbingo amžiaus Abraomas ir Sara susilaukia išsiilgto sūnaus

Izaoko

. Gimus vaikui tuo metu, kai Abraomas ir Sara jau seniai nebegali tikėtis susilaukti palikuonių, Dievas vėl elgiasi kaip Kūrėjas ir išpildo savo pažadą Abraomui. Izaokas veda

Rebeką

. Jie susilaukia dvynių: Ezavo ir Jokūbo.

Jokūbas

yra jaunesnysis brolis, tačiau gudrumu jis išgauna tėvo palaiminimą, kuris iš tiesų priklauso pirmagimiui. Baimindamasis Ezavo keršto, jis pabėga į Haraną, kuriame veda

Lėją

ir

Rachelę

. Jie susilaukia dvylikos sūnų. Jokūbas kaip Dievo palaiminimo ženklą gauna naują vardą – Izraelis (32 skyrius).

Vėliau Jokūbo mylimąjį sūnų

Juozapą

jo broliai iš pavydo parduoda į Egiptą. Ten jis, būdamas nekaltas, patenka į kalėjimą, tačiau dėl savo gebėjimo aiškinti sapnus jis tampa faraono pavaduotoju. Kamuojami bado, Juozapo broliai su savo šeimomis atvyksta į Egiptą. Juozapas jiems atleidžia ir leidžia jiems gyventi Egipte (37–50 skyriai). Ten iš jų palikuonių gimsta Izraelio tauta. Dvylika giminių gauna savo vardus iš dvylikos Jokūbo sūnų.

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018