Laukiant Gelbėtojo

Priespaudos ir svetimvaldystės laikais judaizme imta ilgėtis naujo karaliaus, išlaisvinančio tautą ir atnešančio taiką visiems laikams. Pranašai skelbė žinią, kad Dievas atsiųs savo tautai tokį teisingą taikos karalių (Zch 9, 9–10; Iz 9, 1–6).

Šio gelbėtojo įvaizdį lėmė skirtingi lūkesčiai. Vienas iš jų susijęs su karalystės institucija. Nuo patepimo – ženklo apie Dievo suteiktos valdžios perdavimą naujajam karaliui ir įvesdinimo į sostą ceremonijos dalies (Ps 2) – yra kilęs „Mesijo“ (hebr.

Mashiach

–

„pateptasis“) vardas. Pavyzdiniu karaliumi laikytas Dovydas, kuriam pranašas Natanas išpranašavo, kad jo palikuonys amžinai sėdės Izraelio soste (2 Sam 7, 13). Po tremties ši pranašystė siejama su viltimi, kad Dievas vieną dieną atsiųs tikrąjį „Dovydo sūnų“, per kurį išsipildys visi šie pažadai. Kadangi patepimu būdavo paskiriami ne tik karaliai, bet ir kunigai bei pranašai, tai reiškė, kad „pateptojo“, kuris atneš taiką ir teisingumą, laukimas galėjo būti siejamas ir su vyriausiuoju kunigu (Zch 6, 9–15). Arba kunigas ir karalius, kaip Dievo pateptieji, drauge valdys kraštą (Zch 4, 11–14).

Pranašų knygose yra didingų Mesijo ir jo karalystės vizijų apie teisingumo ir taikos įsivyravimą. Viena vertus, jos gan žemiškai taikomos Izraelio tautai ir politinei pasaulio taikai, kita vertus, jos kreipia į kūrinijos, pranokstančios visa, kas žemiška, atnaujinimą. Taigi Iz 11, 6 sakoma: „Tada vilkas viešės pas avinėlį, leopardas guls greta ožiuko.“ Arba Iz 65, 17 apibendrinami įvairūs įsivaizdavimai ir regėjimai: „Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę.“ Ypač pavergtiems ir prispaustiems žmonėms tokie įvaizdžiai ir regėjimai gali teikti didžiulę paguodą. Naujajame Testamente Jėzus vadinamas „Pateptojo“ vardu, čia graikiškasis žodis „Kristus“ pakeičia hebrajiškąjį „Mesijas“. Naujasis Testamentas remiasi ta reikšme, kurią ši sąvoka įgijo visų pirma tarp pranašų, tačiau kartu suteikia jai naują prasmę: būtent Nukryžiuotasis Jėzus yra Mesijas ir Kristus (1 Kor 1, 17–25; Gal 6, 12–16). Savo mirtimi ant kryžiaus Jis įvykdė tikrąją savo misiją ir atpirko žmonių kaltes. Todėl „Kristaus“ vardas, įgijęs šią naują reikšmę, labai greit vartojamas kaip Jėzaus prievardis.