„Viešpaties diena“

FOTO: Didžiąją Susitaikymo dieną (Jom Kipurą) pučiamas šofaras – avino ragas. 

„Viešpaties diena“ yra ta diena, kurią pasirinko pats Dievas, kad įsikištų į žemišką vyksmą ir įvykdytų savo valią. Senojo Izraelio žmonės tai siejo su viltimi, kad Dievo tauta sulauks tos dienos, kai Dievas ją išlaisvins ir išvaduos iš priešų priespaudos. Jie galvojo apie tokius lemtingus mūšius, apie kuriuos pasakojama Joz 10, 10–14 arba Ts 4, 14–16. Tačiau pranašai įspėjo netrokšti šios dienos, nes nuo Dievo atkritusi Dievo tauta pati susilauks Dievo teismo (Am 5, 18–20; Iz 2, 12–21).

Didysis atitaisymas.

Žodžių žaismas Iz 5, 7 eilutėje atskleidžia šios pranašiškos žinios kontekstą. Dvi hebrajų kalboje labai panašiai skambančios žodžių poros parodo, kas yra ne taip: „teisingumas“ (

mispat

) virto „kraujo išliejimu“ (

mispah

), o „teisumas“ (

zedaqa

)

–

„klyksmu“ (

zeaqa

). Vedami egoizmo, žmonės iškreipė abu Sandoros su Dievu pamatus. Siekdamas tai ištaisyti (ne trokšdamas keršto), Dievas įsikiš ir patrauks atsakomybėn kaltuosius.

Teismas prispaudėjams ir tariamiems šventiesiems.

„Viešpaties diena“ neturi nieko bendra su smulkmeniška gerų ar blogų darbų apyskaita. Ji skirta tam, kad Dievas, kuriam rūpi žmogaus ir kūrinijos išganymas, įvykdytų savo valią. Kadangi Izraelis yra išrinktoji tauta, jam tenka ypatinga atsakomybė. Šis Dievo pasirinkimas nereiškia jokios išskirtinumo garantijos, veikiau reikalauja atitinkamo elgesio (Am 3, 2). Kas tai ignoruos, kojomis tryps teisingumą ir leis vyrauti priespaudai ir smurtui (Am 3, 9–10), teismo dieną patirs kaip „pykčio dieną“ (Ez 7, 19; Sof 1, 18).

Viltis silpniesiems ir teisiesiems.

Teismo priešingybė Biblijoje – tai gailestingumas ir išteisinimas. Pasitikintieji Dievu bus išsaugoti. Tai niekaip nesusiję su „atlygiu“. Niekas negali „užsitarnauti Dangaus“. Tačiau pažadėta, kad tas, kas pasitiki Dievo Sandora ir vykdo Jo nurodymus, yra saugiame kelyje (2 Sam 22, 31).

Viešpaties diena Naujajame Testamente

yra ta Jėzaus Kristaus diena, kurią jis apsireikš kaip pasaulio teisėjas. Būtent Kristaus - Viešpaties svarbu maldoje prašyti pagalbos (Apd 2, 21), Jo akivaizdoje atlaikyti išmėginimą (Rom 2, 16; 1 Tes 5, 2–11). Taigi šia prasme kiekviena pirmoji krikščionių savaitės diena yra „Viešpaties diena“ (Apr 1, 10). Tą dieną bendruomenė susirenka į šv. Mišias atminti Viešpaties prisikėlimą ir švęsti Paskutinę vakarienę.

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018