Galilėja Jėzaus laikais

Šiaurinė Izraelio dalis buvo vadinama

galil

(hebr. „apskriti(ma)s“). Taigi ši teritorija pažodžiui buvo vadinama „pagonių apskritimi (kraštu)“ (Iz 8, 23). Iš tiesų Galilėja jau nuo senų laikų buvo kultūriniu ir religiniu požiūriu nerami šalis. Dėl dažnų persikėlimų gyventojai susimaišydavo su kaimyninėmis šalimis. Didysis kelias (

Via maris

) drauge su pirkliais ir kariais į šalį įnešė svetimų ir neįprastų idėjų ir filosofijų. Per politinius neramumus kalnuose slėpėsi maištininkai. Todėl suprantamas Natanaelio klausimas:

ar iš ten gali būti kas gero? (Jn 1, 46)

Ežeras.

Maždaug 200 metrų žemiau jūros lygio yra Genezareto ežeras, „Galilėjos jūra“. Daug Jėzaus gyvenimo įvykių įvyko būtent čia, o prie šiaurės vakarinio ežero kranto buvo miestas, jo veiklos „būstinė“ –

Kafarnaumas, 

žvejų miestelis su maždaug 4000 gyventojų, kuriame gyveno Petras su savo šeima. Per muitinę buvo galima iš Galilėjos ir Perėjos – valdytojo Erodo Antipo valdomų žemių – patekti į kaimyninio valdytojo Pilypo valdomą kraštą. Evangelijų liudijimu, Kafarnaume buvo ir nedidelis žydų karių padalinys, vadovaujamas romėnų šimtininko (centuriono). Čia, kaip ir kitose vietose prie ežero, Jėzus išgydė daug ligonių. Sergančiuosius į šias vietoves galėjo traukti ir kai kuriose Genezareto ežero vietose buvusios gydomosios karštųjų versmės su sieros šaltiniais.

Tabghoje („Septyni šaltiniai“)

prie Genezareto ežero iki šiol yra įlanka, gausi žuvų. Galima įsivaizduoti, kaip šioje vietoje darbavosi Petras ir Jokūbas ir buvo pašaukti mokiniai. Sakoma, kad čia pirmą kartą Prisikėlusysis pasirodė savo mokiniams.

Betsaida

buvo Andriejaus ir Petro gimtinė. Čia Jėzus išgydė akląjį (Mk 8, 22–26).

Iš

Magdalos

miesto buvo kilusi moteris, vardu Marija, kurią išgydė Jėzus ir kuri sekė paskui Jį (Lk 8, 1–3).

​© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018