Antiochas IV

Antiochas IV Epifanas buvo Sirijos karalius, valdęs II a. pr. Kr. Judėja taip pat pateko į jo valdžios įtaką. Jis išplėšė Jeruzalės šventyklą.

Pagal Danieliaus 7 skyriuje aprašytą regėjimą, visuotinė blogio tvarka pasaulyje pasiekia kulminaciją valdant išskirtinai blogam karaliui. Apie šį karalių, Antiochą IV Epifaną, užsimenama ne tik Danieliaus 7 skyriuje, bet ir daugelyje kitų Danieliaus regėjimų.

Danieliaus regėjime Antiocho IV Epifano viešpatavimas siejamas su platesniu istoriniu kontekstu. Jo valdymas laikomas ilgos, viena kitą keitusių pasaulio imperijų (babiloniečių, persų, graikų) eilės kulminacija. Tačiau Antiocho IV Epifano valdymas išsiplečia iki tarptautinio lygmens: jis dalyvauja konflikte tarp Egipto ir Sirijos karalių (ypač Danieliaus 10–11).

Galiausiai Danieliui rūpi papasakoti, kokių priemonių ėmėsi Antiochas IV Epifanas Judėjoje ir Jeruzalėje. Danieliaus knygos autorius aršiai priešinasi šioms represijoms; jis jas laiko grėsme žydų religijai.

Tačiau Danieliaus knyga pranašauja ir laimingesnius laikus. Šiuo metu žydai engiami, bet netrukus jiems ateis geresnės dienos. Jie turi atkakliai ir ištvermingai laikytis. Kiek laiko? „Vienam laikotarpiui, dviem laikotarpiams ir pusei laikotarpio“, – sakoma sapno paaiškinime (Danieliaus 7:25). Labai tikslus ir tuo pačiu visiškai netikslus paaiškinimas.