Pirmasis trėmimas į Babiloną

Judo gyventojai pirmą kartą buvo ištremti į Babiloniją septintajame amžiuje prieš Kristų.

Babiloniečiai valdė Šiaurinę Judo karalystę nuo septintojo amžiaus prieš Kristų 

Valdant karaliui Jehoiakimui (608–598 m. pr. Kr.), ir vėliau jo sūnui Jehoiachinui (598–597 m. pr. Kr.), judėjai bandė sukilti.

Babilonijos karalius Nebukadnecaras 597 m. pr. Kr. įvedė savo kariuomenę į Judą. Karalių Jehoiachiną ir dalį gyventojų jis paėmė į nelaisvę ir ištrėmė į Babiloniją. Šiomis priemonėmis jis tikėjosi užkirsti kelią galimam naujam sukilimui.

Tiksliai nėra žinoma, kiek judėjų buvo ištremta į Babiloniją. Veikiausiai, skaičius siekė kelis tūkstančius žmonių. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad ne visi Judo gyventojai buvo paimti į nelaisvę. Elitas buvo išvežtas, o skurdesnė gyventojų dalis liko gyventi savame krašte.

Pasak 2 Kings 24:14-16, apie 8000 kareivių ir amatininkų buvo paimta į nelaisvę. Taip pat į tremtį buvo išvaryti 10 000 kariuomenės karininkų ir karių. Visi šie žmonės turėjo darbą kariuomenėje arba dirbo jos aptarnavimo srityse. Jeremiah 52: 28 nurodomas ištremtųjų dar didesnis skaičius – 3023 žmonių.

Po pirmosios nelaisvės iš karto sekė antras Babilonijos tremties etapas, žinomas kaip Babilonijos tremtis.