Mirusiųjų pasaulis Naujajame Testamente

Mintys apie gyvenimą po mirties Naujajame Testamente atitinka Senojo Testamento pomirtinio gyvenimo sampratą, tačiau joms įtakos turėjo ir vėlesnė žydų bei graikų mintis apie prisikėlimą ir paskutinį teismą. Paulius akcentuoja Jėzaus mirtį ir prisikėlimą; visi tikintieji numirė kartu su Jėzumi ir kartu su juo turės amžinąjį gyvenimą.

Senajame Testamente mirusiųjų pasaulis aprašomas kaip vieta, iš kurios negrįžtama. Tik vėlesniuose tekstuose, pavyzdžiui Danieliaus 12:2, kalbama apie mirusiųjų prisikėlimą ir paskutinį teismą. Ši samprata susijusi su žydų persekiojimo laikais valdant Antiochui IV Epifanui. Pagal 2 Makabiejų 7:14, tikėjimo kankiniai apdovanojami amžinuoju gyvenimu.

Tokiai sampratai įtakos turėjo ir graikų mintis. Senajame Testamente kūnas ir siela laikomi vienu subjektu, o graikų mąstyme jie atskiriami. Pagal šią filosofiją, kūnui mirus siela gali egzistuoti savarankiškai.

Naujajame Testamente sąvoka „hades“ (hebrajų kalbos žodžio „šeolas“ vertimas į graikų kalbą) vartojamas ne vieną kartą. Juo nusakomas požeminis pasaulis, kuriame mirusieji amžiams pasilieka tarp dulkių ir kirmėlių lervų (žr. Mato 16:18 ir Luko 10:15, Apreiškimo Jonui 1:18).

Be šio bendrinio termino, vartojamos ir konkretesnės sąvokos, pavyzdžiui, „Gehena“ – amžinos bausmės vieta (žr. Mato 5:22-30, Mato 23:33 ir Morkaus 9:43-47) bei „rojus“ – amžinojo džiaugsmo vieta (žr. Luko 23:43 ir Apreiškimo Jonui 2:7).

Šie terminai aiškiai parodo, kad mirusiųjų karalystėje teisiųjų likimas ir neteisiųjų likimas skiriasi. Teisieji susilaukia paguodos, o neteisieji nubaudžiami (Luko 16:23-26).

Paulius savo laiškuose plėtoja gyvenimo po mirties teologiją. Jis kalba apie dvi prisikėlimo akimirkas. Dvasinis prisikėlimas yra Krikšto pasekmė: Krikštas išvaduoja tikintįjį iš nuodėmės ir nuo tos akimirkos jis jau gyvena Kristuje Jėzuje (Romiečiams 6:1-14).

Kūno prisikėlimas vyks tada, kai Jėzus sugrįš įkurti Dievo Karalystės žemėje (1 Tesalonikiečiams 4:16). Tada tikintysis gaus naują, dvasinį, nemirtingą kūną (1 Korintiečiams 15).