Laidotuvės

Biblijos laikais mirusieji paprastai būdavo laidojami užkasant ar paguldant į kapą. Palikti kūną neužkastą ar kremuoti buvo griežtai draudžiama.

Patriarchai

Pasakojimuose apie patriarchus minima, jog žmonės buvo laidojami po medžiu, kaip minima (Pradžios 35:8 ir 1 Samuelio 31:12-13) tekstuose. Jei žmonės įsikurdavo tam tikroje vietoje, mirusieji buvo laidojami už miesto arba guldomi į kapą, iškaltą uoloje ar kalvoje iškastoje oloje.

Turtingieji ir vargšai

Neturtingiems žmonėms kapo duobę iškasdavo žemėje, o angą uždengdavo akmenimis. Kartais vargšus laidodavo ir bendrame kape. Turtuoliai buvo laidojami privačiame, paprastai šeimos, kape. Kad atsirastų vietos kitiems šeimos nariams sulaidoti, anksčiau mirusiųjų kaulus surinkdavo ir užkasdavo į duobę arba sudėdavo į osuarijų (mažą karstelį kaulams laikyti).

Kapai buvo uždengiami akmenimis, kad apsaugotų nuo laukinių gyvūnų. Jei šeima turėdavo pakankamai pinigų, kapo angai uždengti arba atidaryti naudodavo specialų akmenį.

Laidojimo laikas

Žmonės paprastai būdavo laidojami mirties dieną. Net jei žmogus būdavo už bausmę pakartas, jo kūnas turėjo būti palaidotas tą pačią dieną (Pakartoto įstatymo 21:22-23).

Susijusios Rašto vietos

Pradžios 50.1 - Pradžios 50.13 2 Samuelio 21.13 - 2 Samuelio 21.14 Luko 7.11 - Luko 7.17 Jono 11.44 Jono 20.5 Pradžios 23.19 Pradžios 35.8 Morkaus 5.3 Morkaus 15.46 Morkaus 16.3 Morkaus 16.5

Šeima ir žmogaus kūnas

Mirusiųjų pasaulis Naujajame Testamente

Mirusiųjų pasaulis Senajame Testamente

Patepimas laidotuvių metu

Sarkofagas

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<