Pirmagimio teisės (pirmagimystės teisė)

Vyriausiajam sūnui buvo suteikiama dviguba paveldo dalis – tai vadinama pirmagimio arba pirmagimystės teise.

Vyriausias sūnus turėjo išskirtinių teisių ir pareigų, susijusių su jo šeima. Kaip skaitome Pradžios 25:30-33, Jokūbui buvo suteikta dviguba palikimo dalis.

Tačiau jis taip pat buvo pirmas asmuo šeimoje, atsakingas už visus jos reikalus, pavyzdžiui, materialinį išlaikymą ar keršto įvykdymą, (žr. kraujo kerštas).

Gyvūnų pirmagimis taip pat buvo laikomas ypatingu. Pirmieji galvijų, avių ir ožkų palikuonys buvo pašvenčiami Dievui. Jie galėjo pasilikti pas motiną septynias dienas, bet aštuntą dieną buvo paaukojami. Pagal Išėjimo 13:11-16, tai pasakytina ir apie vyriausiuosius sūnus, tačiau už juos kunigui buvo sumokama tam tikra pinigų suma. Šis pirmagimio paaukojimas Dievui priminė išvadavimą iš Egipto. Tuo metu Egipte Dievas išžudė ir žmonių, ir žvėrių pirmagimius.

Izraelio žmonės kartais vadinami Dievo pirmagimiais. Tai taip pat rodo ypatingą jų statusą.

Ir Jėzus Naujajame Testamente kelis kartus vadinamas pirmagimiu. Jis yra visų savo brolių ir seserų (Romiečiams 8:29) ir visos kūrinijos (Kolosiečiams1:15) pirmagimis.