Eklezija: tapatybė
Nepaisant daugybės skirtumų, namų Bažnyčios kūrė krikščionių bendruomenės tapatybę. Pamažu jos ėmė vis labiau atsiskirti nuo žydų bendruomenės ir graikų-romėnų kultūros.
Antiochijoje namų bažnyčioms
Tas pats krikštas, maistas ir taisyklės
Namų Bažnyčios kūrėsi įvairiose Romos imperijos srityse. Šios bendruomenės natūraliai išsiskyrė tam tikrais įsitikinimų ir gyvenimo praktikos aspektais, tačiau kai kurias svarbias tradicijas perėmė:
- Naujuosius narius į bendruomenę priimdavo atlikdami įvesdinimo į bendruomenę – krikšto
– apeigas, žyminčias jų ankstesnio gyvenimo pabaigą ir naujo gyvenimo pradžią. - Bendrijos nariai rinkdavosi valgyti Viešpaties vakarienės
: drauge laužė duoną ir gėrė iš tos pačios vyno taurės, meldėsi ir giedojo taip bendraudami tarpusavyje ir su savo Viešpačiu Jėzumi Kristumi. - Bendrija turėjo taisykles, nurodančias kaip elgtis su bendruomenę griaunančiais nariais ar net juos iš jos pašalinti.
Individuali tapatybė
Pamažu šios bendruomenės kūrė savo individualią tapatybę; atsiskyrė ne tik nuo graikų-romėnų miestuose egzistuojančių politeistinių grupių, bet ir nuo žydų bendruomenių. Taip atsitiko dėl:
- mišrios krikščionių bendruomenių sudėties: žydų ir ne žydų;
- tikėjimo „vieną Dievą – Tėvą (...) ir vieną Viešpatį – Jėzų Kristų“ (1 Korintiečiams 8:6).
Asmeninis vardas
Krikščionių bendrija pastebimai tapo atskiru judėjimu ir gavo vardą. Apaštalų darbų 9:2 jie vadinami „kelio sekėjais“, Apaštalų darbų 24:5 – „nazariečių atskala“, o, pasak Apaštalų darbų 11:26, būtent Antiochijoje jie pirmą kartą buvo pavadinti krikščionimis
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<