Malonė Naujajame Testamente
Malonė Naujajame Testamente yra nepelnytas palankumas ir gėris, kurį Dievas parodo savo žmonėms. Dažnai tai turi platesnę išganymo reikšmę – Dievas išgelbėjo žmoniją per Jėzų Kristų
Terminologija
Naujojo Testamento vertimuose „malonė“ paprastai reiškia graikišką žodį charis. Šis žodis reiškia „tai, kas teikia malonumą, džiaugsmą, laimę ar palaiminimą“.
Malonė kaip Dievo pagalba
Malonė Naujajame Testamente paprastai susijusi su tuo, kaip Dievas padeda žmonėms, arba su palaiminimu
Malonė kaip Dievo išganymas per Jėzų Kristų
Malonė Naujajame Testamente taip pat dažnai reiškia malonę, kurią Dievas suteikė žmonijai per Jėzų Kristų: per Jėzų tikintieji yra išgelbėti, nors jie to ir nenusipelno. Apaštalas Paulius Dievo malonę iškelia aukščiau žmonių veiksmų. Jis rašo, kad tikinčiuosius gelbsti ne jų pačių pastangos – laikantis žydų įstatymo – tačiau tik Dievo malonė (Ephesians 2:8-9). Savo malone Dievas priima žmones kaip teisiuosius, jei jie tiki Jėzumi Kristumi (Galatians 2:21).
Kitose Naujojo Testamento dalyse, pvz., 2517
Dvasinės dovanos kaip malonė
Žodis charis („malonė“) Naujajame Testamente kartais vartojamas panašiai kaip charisma. Šiuo atveju kalbama apie dvasines dovanas, kurias Dievas patiki tikintiesiems. Šia prasme ir „malonė“ (charis), kurią Pauliui suteikia Dievas, veikia per Paulių kaip apaštalinė dovana (Romans 12:3). Panašu, kad krikščionys gauna Dievo dovanas „per malonę“ bažnyčios statymui.
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<