Amen

Amen yra hebrajiškas žodis, reiškiantis „tikrai“ arba „užtikrintai“, ir kilęs iš veiksmažodžio amen, reiškiančio „turėti tikėjimą“ ir „būti patikimu“. Amen Biblijoje vartojamas kaip šaukinys: pasibaigus maldai, priesaikai ar garbinimui klausantys žmonės garsiai taria „amen“, taip patvirtindami savo sutikimą.

Kai karalius Dovydas duoda įsaką 1 Kings 1: 36 paskelbti Saliamoną karaliumi, Benajas, vienas iš Dovydo vadų, atsako „amen“, patvirtindamas, kad vykdys Dovydo įsakymą. 

Deuteronomy 27: 15-26 minimas prakeikimų sąrašas, kuriuos Dievas taikys izraelitams, jei jie neišlaikys jo įsakymų. Šie prakeikimai turi būti garsiai Topic_594_Levitų ištarti, o žmonės į kiekvieną prakeikimą turi atsakyti „amen“. Tokiu būdu visi, kurie nepaklūsta Dievo įsakymams,  patys save prakeikia.

Kai vadovas arba kunigas garbino Dievą, tikinčiųjų susirinkimas atsakydavo „amen“ (1 Chronicles 16: 36). Šį „amen“ taip pat galima rasti Psalmėse: daug Šlovinimo psalmių baigiasi žodžiu „amen“ (žr., pavyzdžiui, Psalm 41: 13 ir Psalm 72:19). ).

Vyrui sukalbėjus maldą, jo žmona galėjo prisijungti prie šios maldos, kartu su vyru maldos pabaigoje tardama „amen“ (Tobit 8: 8). Tai yra vėlesnės tradicijos ištaka, kuomet asmeninė malda užbaigiama žodžiu „amen“.

Naujajame Testamente žodis „amen“ randamas maldos, palaiminimų ir pagarbinimo pabaigoje. „Amen“ tarimas ir kaip atsakas į Jėzaus pažadus. Be to, pats Jėzus prieš savo mokymo teiginius taria „amen“. (žr., pavyzdžiui, Matthew 5: 18, Matthew 5: 26 ir Matthew 6: 2). Dažnai Biblijos vertimuose šis „amen“ verčiamas į „Iš tiesų sakau jums“ 

Skirtinguose Biblijos vertimuose ši frazė paprastai pateikiama kaip „amen“, bet kartais kaip: „Tebūna taip!“ (1 Kings 1: 36), „Tikrai taip, VIEŠPATIE“ (Jeremiah 11: 5), arba „Amen! Tepadaro tai VIEŠPATS!“ (Jeremiah 28: 6).