Slibinas

Senajame Testamente randama įvairių tekstų apie Dievo kovą su pirmykščiu slibinu, kuri vyko Dievui kuriant pasaulį. Naujajame Testamente minimos ir į slibiną panašios būtybės.

Tokiuose tekstuose kaip Jobo 3:8, Psalmės 74:14 ir Izaijo 27:1 kalbama apie Dievo pergalę prieš baisų padarą, panašų į monstrą. Dievo ir šios pabaisos kova vyksta Dievui kuriant pasaulį. Šis pirmykštis slibinas simbolizuoja visas Dievui priešiškas jėgas, randamas ir senovės mitologijose, pavyzdžiui: chaosą, nenumaldomą blogio jūrą (pabaisą, gyvenančią jūroje). Šiam slibinui suteikiami skirtingi vardai, pavyzdžiui: Leviatanas, Rahabas, Begemotas ir Jamu („jūra“).

Kai kuriuose bibliniuose tekstuose slibinas jau nėra tik mitologinis įvaizdis, bet įgyja istorinę reikšmę. Juose minimas slibinas įkūnija žemiškąsias galias – Dievo priešus. Pavyzdžiui, pabaisa Rahabas Izaijo 30:7 ir Psalmės 87:4 eilutėse ženklina galingą Egipto imperiją.

Eschatoliginiai tekstai leidžia manyti, kad Dievo ir slibino mūšis dar pasikartos laikų pabaigoje, prieš naujos kūrybos pradžią. Šią mintį galima rasti, Izaijo 27:1 ir Danieliaus 7. Apreiškimo Jonui knygoje taip pat randame įvairių slibiną primenančių būtybių (žr., pavyzdžiui, Apreiškimo Jonui 12-13). Jie yra blogio, kurį Dievas nugalės, simbolis. Apreiškimo Jonui 20:2, minimas slibinas prilyginamas Rojaus sodo gyvatei ir identifikuojamas kaip šėtonas.

Ugarito mitologijoje randamas labai panašus pasakojimas apie dievo Baalo pergalę prieš septingalvį slibiną Jamu, kurį simbolizuoja jūra. Tokių mitų turėjo ir kitos tautos.