Dievai ir dvasios

Senovės Artimuosiuose Rytuose kiekviena šalis, kiekvienas miestas ir kiekviena kiltis turėjo savo dievus. Jie buvo skirstomi į aukštesnius dievus, žemesnius dievus ir dvasias.

Dievai priklausė didesnei bendruomenei, kaip ir žmonės yra šeimos dalis. Dievų kolektyvo (dar vadinamo „panteonu“) galva buvo dievų karalius, o jų sūnūs buvo svarbiausi dievai. Jie sudarė asamblėją, kuri priimdavo sprendimus. Duomenys, kurie dievai buvo šio susirinkimo nariai ir kas buvo jų galva, skyrėsi priklausomai nuo laiko ir vietos.

Be svarbių dievų, būta ir daug kitų, ne tokių, svarbių dievų. Šie dievai paprastai būdavo pagrindinių dievybių pagalbininkai arba pasiuntiniai. Be to, veikė ir dvasios, pavyzdžiui demonai ir protėvių dvasios. Dvasias ir žemesniuosius dievus skirianti riba ne visuomet aiški.

Dievai paprastai apibūdinami labai žmogiškai: su akimis, ausimis, rankomis, burna ir jausmais, pavyzdžiui laimė, pavydas ir pyktis. Nuo žmonių dievai skiriasi tuo, kad jie yra žymiai didesni, išmintingesni ir galingesni. Skirtingai nei žmonės, dievai taip pat yra nemirtingi.

Šalies ar miesto dievų panteonas buvo vaizduojamas kaip karališkasis dvaras, kuriam vadovavo karalius, o aplink jį būrėsi karališkoji palyda. Dievų karalius vadovauja dievų susirinkimui lygiai taip, kaip žmonių karalius vadovauja didžiūnų tarybai. Dievas gyvena rūmuose ir sėdi savo soste kaip karalius. Žemiška šventykla buvo laikoma tikslia dievo dangiškos šventyklos kopija. Tai reiškia, kad dievas turėjo sostą ir danguje, ir žemėje. Paprasti žmonės į dievų karalių galėjo kreiptis taip, kaip būtų kreipęsi į žemiškąjį dievą – su pagarba ir ištikimybe.

Senajame Testamente kitų dievų egzistavimas nepaneigiamas (žr., pavyzdžiui, Teisėjų 11:24). Mintis, kad yra tik vienas Dievas, kyla iš vėlesnių laikų. Tačiau Izraeliui draudžiama tarnauti kitiems, svetimiems, dievams. Izraelio Dievas nekenčia kitų dievų šalia savęs (žr., pavyzdžiui, Išėjimo 20:1-6). Ne Izraelio Dievas, o kiti dievai iš esmės yra svetimi dievai. Dažnai Biblijoje labai paprastai kalbama apie kitus dievus arba svetimus dievus. Kartais jie minimi vardais.