Hanuka

Hanuka (vert. iš hebrajų kalbos - „pašventinimas“ ar „atnaujinimas“) yra kasmetinė šventyklos pašventinimo šventė. Per ją minimas 164 m. prieš Kristų įvykęs Jeruzalės šventyklos atšventinimas. Taip pat šventė vadinama „šviesų švente“.

Hanuka prasideda dvidešimt penktą kislevo (lapkričio/gruodžio) mėnesio dieną ir trunka aštuonias dienas. 
 

Šventėje minimi įvykiai, aprašyti Makabiejų pirmoje ir antroje knygoje. Antrame amžiuje prieš Kristų Sirijos karaliumi buvo, Antiochas IV Epifanas, o į jo valdomą teritoriją pateko ir Judėja. Jis išniekino šventyklą Jeruzalėje joje patalpindamas pagoniškus stabus. Žydų tauta sukilo,164 m. pr. Kr. nugalėjo karalių ir šventykla buvo atšventinta.

Pasak tradicijos, šventyklos atšventinimui itin didelę reikšmę turėjo atrastas indas su aliejumi. Norintiems šventyklą išvalyti reikėjo apsišviesti žibintais šventyklos vidų (žiūrėti Exodus 27:20-21). Jiems pavyko rasti tik šiek tiek gryno aliejaus, kurio būtų užtekę vos vienai dienai, tačiau, stebuklingu būdu, žibintas ir toliau tebešvietė aštuonias dienas – tai buvo pakankamas laiko tarpas atlikti atšventinimo ceremoniją. Šis stebuklas vis dar minimas uždegant specialų žibintą.

Po to, kai 70 m. po Kr. romėnai nugriovė Antrąją šventyklą, žydų tauta ir toliau švenčia Hanuką kaip šviesos šventę. Tiek namuose, tiek sinagogoje žvakidėje šviečia „palydovo“ žibintas. Ši žvakidė atrodo kaip septynšakė žvakidė šventykloje, tik su aštuoniomis šakomis. Kartais žvakidė turi ir devintą šaką, kuri naudojama kitoms aštuonioms žvakėms uždegti.

Vaikai žaidžia su verpste, kurioje įrašytos pirmosios šių hebrajų kalbos žodžių raidės: „čia įvyko didelis stebuklas“. Jie taip pat gauna dovanų.

Norėdami prisiminti aliejaus stebuklą, žmonės valgo spurgas (hebr. supganiyot) ir aliejuje keptus bulvinius blynus (hebr. latkes).