Perėjimo šventė Senajame Testamente
Perėjimo šventė, arba Pascha, yra svarbiausia šventė Senajame Testamente. Per ją izraelitai prisimena išėjimą iš Egipto, kaip aprašyta Exodus 12:1-28. Žodis „Pesach“ kildinamas iš hebrajų veiksmažodžio „pereiti“. Jis nurodo į angelą, dešimtojo maro metu aplenkusį, „praėjusį“ pro izraelitų namus, taip užtikrinant, kad mirė tik vyresnieji egiptiečių sūnūs.
Nisanas
Pascha prasideda keturioliktos Nisano
Neraugintos duonos šventė
Perėjimo šventė yra kilusi iš Neraugintos duonos šventės
Išėjimo knyga
Išėjimo knygoje Pascha siejama su išėjimu iš Egipto ir išsivadavimu iš vergijos. Švenčiant šią šventę izraelitams dera valgyti neraugintą duoną ir kepti ėrieną. Abu valgiai simbolizuoja skubėjimą, su kuriuo anuomet izraelitai turėjo bėgti iš Egipto – nebuvo laiko duonos tešlai kildinti, o ėriena buvo skrudinama visa iš karto.
Piligrimų šventė
Perėjimo šventė taip pat yra piligrimystės šventė. Kaip ir kitų švenčių aprašymuose, Paschos apibūdinime taip pat kviečiama pasirodyti prieš Viešpatį
Biblijoje minimos dar dvi piligrimystės šventės: Savaičių šventė
Antrosios šventyklos laikotarpiu (nuo 515 m. pr. Kr. iki 70 m. po Kr.) paaukoti šventykloje būtent per vieną iš šių švenčių Jeruzalėn plūdo daugybė piligrimų žydų iš kaimyninių šalių.
Perėjimo šventė šiandien
Šiais laikais Paschos šventimas pradedamas Sėderio vakariene
Sinagogoje skaitoma Gražiausioji Saliamono giesmė
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<