Atleidimas Naujajame Testamente
Naujajame Testamente atleidimas tiesiogiai susijęs su Jėzumi Kristumi
Atleidimas Evangelijose
Net keliose Evangelijų} vietose Jėzus suteikia visiškai naują prasmę Senojo Testamento atleidimo sampratai:
-
Jėzus sau prisiėmė atsakomybę atleisti žmonių nuodėmes Dievo vardu (žr., pvz., Matthew 9:1-8
). -
Pranašai
Senajame Testamente suprato, kad paklusnumas, kurio Dievas reikalavo iš žmonių, neatitinka jų žmogiškųjų galimybių. Todėl jie ir tos troško dienos, kada Dievas suteikia žmonėms savo dvasią. Tuomet jie būtų perkeisti iš vidaus (Jeremiah 31:33-34 ir Ezekiel 18:31-32 ). Jėzus paskelbė, kad toks laikas jau prasidėjo su jo atėjimu. Jo stebuklai yra to ženklas (Mark 3:28 ), bet nuodėmių atleidimas taip pat yra ženklas, kad Dievo Karalystė} prisiartino. -
Jėzus daugiau dėmesio skiria atleidimui savo artimam nei tai buvo daroma Senajame Testamente. Tikintieji turėtų atleisti kitiems, nes Dievas jiems atleidžia (
Luke 6:37 ir Matthew 18:21-22 ).
Atleidimas ankstyvojoje bažnyčioje
Ankstyvojoje bažnyčioje atleidimas buvo matomas Jėzaus Kristaus ir jo visa sutaikančios mirties ant kryžiaus
-
Žmonės sulaukia atleidimo, kai pradeda tikėti Jėzumi Kristumi (žr. Acts 2:38
). -
Anksčiau, atleidimui gauti buvo atnešama paaukoti auka}. Panašai ir dabar – auka yra Kristus, kuris numirė ir mano nuodėmės dėl jo aukos yra atleistos (
Hebrews 9:14 ). -
Atleidimas vis dar yra įmanomas tik dėl Dievo malonės
. Tačiau krikščionims tai reiškia gailestingumą, kurį Dievas parodė išgelbėdamas žmoniją per Jėzaus Kristaus mirtį.
Atleidimas Pasak Pauliaus
Paulius} mano, kad nuodėmės atleidžiamos, jei tikime, kad Dievas prikėlė Jėzų iš numirusių. Tokiu tikėjimu tikintieji yra „nuteisinami“. Pauliaus minimas nuteisinimas reiškia, kad Dievas nebelaiko žmonių nusidėjėliais, o priešingai – teisiaisias. Taigi, pasak Pauliaus, tikintieji yra išteisinami dėl Jėzaus Kristaus sutaikinimo per Jo mirtį (žr.
Kviečiame prisijungti!
Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite: Prenumeratoje papildomai:
