Pranašas Naujajame Testamente
Ankstyvojoje krikščionybėje pranašas buvo tas, kuris žinią, gautą iš Dievo Tėvo, Jėzaus Kristaus ar Šventosios Dvasios, perduodavo ją kitiems.
Jonas Krikštytojas
Pirmasis Naujajame Testamente aprašytas pranašas yra Jonas Krikštytojas
Jėzus
Visose keturiose Evangelijose
Kaip ir pranašai Senajame Testamente
Pranašavimas ankstyvojoje bažnyčioje
Ankstyvojoje bažnyčioje pranašavimas buvo plačiai paplitęs. Vyravo įvairios pranašavimo formos, tačiau yra keletas atsikartojančių bruožų:
- pranašai aktyviai dalyvavo bendruomenėje, kuriai priklausė. Pranašavimo tikslas buvo bažnyčios kūrimas, o ne rūpinimasis pavieniais jos nariais;
- nors žmonės buvo įsitikinę, kad Šventąją Dvasią gavo visa bažnyčia (žiūrėti Acts 2:17-18), ne kiekvienas bažnyčioje laikytas pranašu. Paprastai buvo speciali bažnyčios narių, kurie pranašavo ir buvo atpažįstami kaip pranašai, grupė. Tačiau riba tarp jų ir kitų kongregacijos narių nebuvo labai ryški. Visa bažnyčia turėjo kritiškai ištirti pranašus (Revelation 2:2);
- pranašo žinia paprastai atitiko tradiciją: esamus Biblijos tekstus ar krikščionišką žodinę tradiciją;
- kartais pranašai teigdavo, kad jų apreiškimai yra Jėzaus žodžiai.
Paulius apie pranašavimą
Paulius
Apreiškimo Jonui knyga
Aiškiausias krikščioniškos pranašystės pavyzdys – Apreiškimas Jonui
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<