Kūlimas

Kūlimo metu grūdai buvo atskiriami nuo šiaudų. Paprastai pėdus kuldavo kuliamuoju velenu arba mindavo gyvuliais. Kūlimo darbai vyko klojime ant aslos.

Kuliamasis velenas – plati medinė lenta arba kelios viena su kita sujungtos lentos. Vienoje lentos pusėje buvo padaromos nedidelės skylutės, į kurias įmontuojami aštrūs akmenys ar metaliniai dantukai.

Kūlimo metu tokią lentą – kuliamąjį veleną – užmesdavo ant pėdų, o asilas ar jautis jį traukdavo. Dažnai ant kuliamojo veleno-lentos atsisėsdavo ar atsistodavo ir pats ūkininkas, kad dar stipriau prispaustų šiaudus. Traukiant veleną aštriais akmenukais ar metalo dantukais per šiaudus, grūdai buvo atskiriami nuo šiaudų bei spalių, o šie tuo pačiu metu susmulkinami.

Kūlimo asla – plokščia apvali maždaug 22-39 pėdų skersmens erdvė, kurios grindinį sudarė uoliena arba tvirtai suplūkta žemė. Dažnai aslos pakraščiai buvo apdedami akmenimis, kurie neleisdavo grūdams išsprūsti.

Klojimas paprastai stovėdavo lauko pakraštyje, šiek tiek aukštesnėje vietoje, kur daug vėjo, reikalingo vėtymui.

Šiame vaizdo_1123_įraše rodoma, kaip buvo kuliami javai.