Taranas

Šturmuojant miestą buvo naudojami taranai, skirti įtvirtintiems vartams išlaužti ar spragoms gynybinėse sienose pramušti. Pirmieji taranus panaudojo asirai, dėl to jiems puikiai sekėsi užkariauti miestus.

Paprasčiausias taranas – tiesiog rąstas, aptrauktas oda ir apkaltas metalu. Tai tarano šerdis. Šis tvirtas stulpas su patvariu metaliniu galu, dažnai buvo kabinamas ant lynų ar grandinių, kad būtų lengva valdyti, ir kabinamas specialiame namelyje ant ratų.

Taranas pirmiausia buvo pristumiamas prie miesto gynybinės sienos. Kadangi dauguma miestų stovėjo aukštose vietose, ant kalvų, pirmiausia reikėdavo supilti apgulties rampą.

Tuomet siūbuojant tarano šerdį su metaline galva gynybinė siena buvo stipriai daužoma, kol rąstas įstrigdavo tarp akmenų. Judinant jį pirmyn ir atgal akmenys pamažu imdavo kristi, ir sienoje atsirasdavo properša.

Miesto gynėjai į medinius taranus laidydavo degančius fakelus ir strėles mėgindami šiuos karo įtaisus padegti. O užpuolikai, gindamiesi nuo ugnies, dengdavo taranus šlapiomis žvėrių odomis.