Kalavijas

Be kitų ginklų, kiekvienas karys senovėje turėjo kalaviją. Šis ginklas ankstyvaisiais laikais buvo gaminamas iš bronzos, vėliau – iš geležies.

Vėlyvame bronzos amžiuje (1550–1200 m. pr. Kr.) žmonės daugiausia naudojosi lenktais pjautuvo formos kardais, bet, skirtingai nuo pjautuvo, jie turėjo aštrius išorinius ašmenis. Tokio tipo kardai buvo maždaug 25 cm ilgio. Jie dažniausiai būdavo naudojami kirsti. Pagal 1 Samuelio 17:45, Galijotas turėjo segėti kaip tik tokį kalaviją.

Tiesūs kardai labiau tiko dūriams. Iki Karalių laikų tokie kardai buvo palyginti trumpi ir platūs, apie 30–40 cm ilgio. Tačiau susikūrus Izraelio ir Judo karalystėms kardai tapo ilgesni ir siauresni. Vis tik romėnai „mėgo“ trumpesnius kardus.

Kardas buvo nešiojamas makštyje, pagamintoje iš odos ar audinio, o kartais – iš metalo. Makštis buvo nešiojama kartu su diržu, permetamu per petį arba juosiamu aplink juosmenį. Sunkesni kardai nešioti su dviem diržais – aplink juosmenį arba per petį.