Avidė
Sutemus piemuo sugindavo savo kaimenę į avidę. Čia avys ir ožkos buvo saugios, joms negrėsė laukinių gyvūnų, šalčio ir plėšikų pavojus.
Dviguba apsauga
Avidės paprastai būdavo statomos slėnyje arba saulėtoje kalvos pusėje saugantis nuo šalto vėjo. Avidę sudarė žemas pastatas su angomis arkų pavidalu, o aplink jį statomas akmeninis aptvaras – gardas. Atšilus orams avys galėjo likti garde, o apsiniaukusiu oru piemuo sugindavo jas į vidų.
Be vartų
Gardas buvo statomas iš akmenų, laisvai sukraunant juos vienas ant kito. Jo išorėje buvo naudojami dideli akmenys, o viduje – mažesni. Apačioje aptvaro siena buvo beveik metro storio, o į viršų siaurėjo. Ant aptvaro viršaus buvo sukraunamos dygliuotos šakos, kad į gardą neįsibrautų neprašyti svečiai.
Prie įėjimo į gardą vartų nebuvo. Naktį jų vietoje atsiguldavo piemuo ir įėjimą užstodavo. Jono 10:7-9
Laikina avidė
Piemeniui trumpam apsistojus tam tikroje vietovėje, toli nuo namų, kalnuose, jis kartais pasistatydavo laikiną avidę. Tokios avidės aptvarą jis suregzdavo iš erškėtkrūmių šakų arba pastatydavo tvorą iš storų šakų.
Susijusios Rašto vietos
Skaičių 32.16 - Skaičių 32.36 Jeremijo 50.6 Psalmynas 68.14 Psalmynas 78.70 Sofonijo 2.6 Teisėjų 5.16 Jono 10.1 - Jono 10.10Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<
