Moliniai dirbiniai

Senovės Artimuosiuose Rytuose moliniai dirbiniai buvo dažnai naudojami. Juos buvo pigu ir palyginti lengva pagaminti. Puodai, keptuvės, lėkštės ir ąsočiai yra tik keletas molinių dirbinių pavyzdžių. Namuose ir aplink namus buvo galima rasti alyvos žibintų ir kitų objektų.

Moliniai dirbiniai buvo trapūs, juos reikėjo dažnai keisti. Puodui sulūžus, jo šukės kartais būdavo naudojamos pakartotinai, pvz., kaip grandiklis, kaip Job 2:8.

Paprasti moliniai dirbiniai, skirti naudoti namų apyvokoje, būdavo gaminami vietoje. Jų forma būdavo paprasta ir iki romėnų epochos šie objektai būdavo nedekoruojami, arba dekoruojami retais atvejais. Kita vertus, prabangūs daiktai, būdavo importuojami, pavyzdžiui, dekoruoti ir papuošti kvepalų buteliukai. Moliniai dirbiniai nuo V a. pr. Kr. buvo importuojami iš Graikijos. Buvo rasta daug didelių ąsočių skeveldrų, kurie buvo naudojami produktų gabenimui į kitas šalis, pvz., vyną, grūdus ar alyvuogių aliejų. Tokio tipo ąsočiai buvo naudojami visame Viduržemio jūros pakrantės regione.

I ir II a. pr. Kr. žymiausias keramikos tipas buvo vadinamoji „Rytų Terra Sigillata“. Ji atpažįstama iš oranžinės ar geltonos blizgančios glazūros, kuria padengta keramika.

Daug rastų objektų priskiriamų Naujojo Testamento laikams, buvo importuoti iš Romos arba pagaminti vietoje kopijuojant romėniškus objektus.

Verta pridurti, kad iš tos pačios epochos rasta ir labai paprastos nepuoštos keramikos. Tai gali būti susiję su didėjančiu kai kurių žydų sluoksnių noru išreikšti savo etninę ir religinę tapatybę.

Archeologams molinių dirbinių šukės yra svarbus informacijos šaltinis. Kadangi objektų, pagamintų iš molio, forma laikui bėgant keitėsi, dažnai iš indo formos galima nustatyti, kurioje epochoje, o dažnai ir kokiame regione, jis buvo pagamintas. Jei pastato griuvėsiuose yra randamos indų šukės, pagal jas galima nustatyti ir pastato statybos laikotarpį.