Žvakidė

Žvakidė arba menora buvo stovas, ant kurio buvo galima padėti vieną ar daugiau alyvos žibintų.

Žodis „menorah“ šiais laikais dažniausiai reiškia septynšakę žvakidę, svarbų judaizmo simbolį. Tačiau Biblijoje šis žodis vartojamas ne tik kaip Šventų Šventosios vietos žvakidė, esanti šventykloje. Pavyzdžiui, Elziejaus ir moters iš Šunemo istorijoje 2 Kings 4:10 rašoma: „įrenkime jam ant stogo mažą kambarį su sienomis, pastatykime ten lovą, stalą, krėslą ir žibintą (menorah), kad galėtų apsistoti, kai tik pas mus užeis“. Nėra žinoma, kaip tiksliai atrodė žvakidės Saliamono šventykloje.

Exodus 37:17-24 aprašomas Šventų Šventosios vietos žvakidė: auksinė žvakidė, turinti vieną centrinę šaką ir po tris šakas iš abiejų šonų. Iš viso joje galėjo tilpti septyni nedideli alyvos žibintai. Tai geriausiai žinoma septynšakės žvakidės forma.

Ant Tito triumfo arkos Romoje, kuri buvo pastatyta po to, kai 70 m. po Kr. Erodas sugriovė šventyklą Jeruzalėje, yra reljefas, rodantis, kad iš šventyklos buvo išnešama septynšakė žvakidė. Šventyklos sugriovimo metu, menora buvo dažnai vaizduojama, pavyzdžiui, ant mozaikinių sinagogų} grindų arba ant kapaviečių akmenų. Seniausias žinomas septynšakės žvakidės pavaizdavimas yra ant bronzinės monetos, datuojamos I a. pr. Kr.

Pagal 1 Kings 7:49 Saliamono šventykloje buvo dešimt auksinių šviestuvų, kurių „vainiklapiai, žibintai bei žirklės iš aukso“. Jie buvo skirti būtent Saliamono šventyklai. Kaip jie atrodė, negalima tiksliai nustatyti iš 1 Karalių teksto. Tačiau pranašo Zechariah 4:2 knygoje yra aprašymas: „Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu viršuje. Virš jos yra septyni žibintai ir septyni vamzdeliai tiems žibintams.“

Archeologai rado kelias žvakidžių su dubeniu viršuje pavyzdžius. Taip pat rasta keletas molinių alyvos žibintų su septyniais kanalais dagtims, todėl tikrai gali būti, kad žvakidė, stovėjusi Saliamono šventykloje buvo panaši į aprašytąją pranašo Zaharijo knygoje.