Pagrindiniai keliai

Izraelitai gyveno tarp Egipto ir Raudonosios jūros pietuose, Mesopotamijos ir Sirijos karalystės šiaurėje ir rytuose, bei Viduržemio jūros vakaruose. Taigi, šalyje keliai nutiesti anksti ir buvo itin svarbūs tarptautinei prekybai, politiniams bei kariniams ryšiams tarp didžiųjų valstybių Artimuosiuose Rytuose.

Pakrantės maršrutas driekėsi nuo Egipto į šiaurę, palei pakrantę. Šis maršrutas išsiskyrė Jezreelio slėnyje: dalis jo driekėsi pakrante į šiaurę Finikijos kryptimi, o kita dalis driekėsi per Galilėją ir Hazorą Libano slėnio kryptimi. Tiksliai nežinome, kaip antikoje šis kelias buvo vadinamas. Exodus 13:17 skaitome apie „filistinų krašto kelią“. Tai gali būti nuoroda į pakrantės maršruto pietinę dalį.

Karaliaus vieškelis (Numbers 20:17 ir 21:22) driekėsi nuo Eilato Raudonojoje jūroje palei Jordano upę į šiaurę (Damasko kryptimi) per Edomą, Moabą, Amoną, Gileadą ir Bašaną. Deuteronomy 3:1 ir Numbers 21:33 minimas “vieškelis Bašano link”. Tikriausiai tai buvo Karaliaus vieškelio dalis.

Lygiagrečiai Karaliaus vieškeliui, šiek tiek toliau į rytus, greičiausiai buvo kitas kelias, žinomas kaip „kelias per dykumą“ Deuteronomy 2:8. Kuomet Numbers 20:19-21 Edomas neleidžia izraelitams eiti Karaliaus vieškeliu, jie priversti keliauti aplinkkeliu – veikiausiai „keliu per dykumą“.

Ketvirtas svarbus maršrutas driekėsi iš šiaurės į pietus per Izraelio ir Judo kalnyną. Šis kelias tęsėsi nuo Jezreelio slėnio per Sichemą iki Jeruzalės, taip pat į pietus Betelio ir Hebrono keliu. Tai gali būti kelias, minimas Judges 21:19: „vieškelis, kuris eina iš Betelio į Sichemą“.