Miesto apgultis

Per apgultį priešas apsupdavo miestą. Niekas negalėdavo įeiti nei išeiti, taip pat buvo neįmanoma įsinešti maisto ar vandens. Užpuolikų tikslas – priversti miesto žmones pasiduoti.

Todėl visuomet buvo svarbu turėti mieste vandens šaltinį. Kartais miestelėnai išsikasdavo tunelį, vedantį iki šaltinio už miesto sienų.

Nepavykus priversti gyventojų pasiduoti, miestas buvo šturmuojamas. Užpuolikai bandydavo kirviais ar plaktukais pralaužti miesto sieną. Kartais jie mėgindavo prasikasti pro sienos apačią arba kopėčiomis įveikti sieną per viršų. Bet daugiausia buvo šturmuojami miesto vartai, nes tai silpniausias sienos taškas.

Kovinius taranus, stengdamiesi prasibrauti pro miesto sieną, pirmieji panaudojo asirai.

Jie taip pat naudojo medinius apgulties bokštus ant ratų, kuriais lengvai priartėdavo prie miesto sienos. Bokštuose įsitvirtinę lankininkai „prausdavo“ miesto gynėjus strėlių lietumi.

Apgulto miesto gyventojai gindavo miestą pirmiausia nuo gynybinės sienos: leisdavo į užpuoliką strėles, svaidydavo akmenis; taip pat laidydavo degančius žibintus į medinius taranus siekdami juos padegti.

Miesto sienas jie kartais sutvirtindavo mediniais antstatais su skydais.

Užkariavus apgultą miestą, miesto gyventojai dažnai būdavo nužudomi arba paimami į nelaisvę. Nugalėtojai iš užkariauto miesto išsiveždavo galybes pavogtų vertybių. Archeologai daugelyje miestų rado didelių gaisrų pėdsakų. Gaisrai galėjo kilti per kautynes, bet kartais jie būdavo ir tyčia sukeliami.