Efraimas

Efraimas – jaunesnysis Juozapo ir jo žmonos egiptietės Asenatos sūnus. Vyresnysis Efraimo brolis buvo Manasas. Jų senelis Jokūbas sakė, jog jie esantys tokie pat svarbūs kaip ir jo paties sūnūs, todėl baigdamas savo gyvenimą jis juos palaimina.

Efraimo vardas reiškia „dvigubai našus“. Tėvas Juozapas jam duoda tokį vardą, nes džiaugiasi, kad Egipto krašte pagimdė du sūnus.

Pats Efraimas užaugina penkis sūnus 1 Metraščių 7:20-27) ir jie sudaro Efraimo genties kiltis.

Kai Juozapui buvo pranešta, kad jo tėvas Jokūbas silpsta, jis pasiėmė savo sūnus Manasą ir Efraimą ir atėjo pas jį (Pradžios 48:1-20), pastatydamas Manasą prie dešiniosios Jokūbo rankos, o Efraimą – prie kairiosios. Juozapas tikisi, kad Jokūbas suteiks pirmagimio palaiminimą vyresniajam sūnui, o jaunėlis gaus mažesnę palaiminimo dalį.

Bet Jokūbas nesutinka ir pasielgia priešingai: teikdamas palaiminimą jis sukeičia rankas ir palaimina pirmiausia jaunėlį pranašaudamas, jog Manasas taps galingu, bet Efraimas bus dar galingesnis.

Nors Juozapas ir yra Jokūbo sūnus, paprastai jis nelaikomas vienu iš Izraelio tautos protėvių. Vietoj jo Biblijoje protėviais dažnai vadinami jo abu sūnūs, Manasas ir Efraimas, kurių kiekvienas turi savo teritoriją.

Todėl Biblijoje Efraimo vardas kartais reiškia Efraimo gentį, kurio protėvis yra Efraimas; o kartais – Efraimo palikuonių užimamą teritoriją, esančią Izraelio centre, tarp Manaso ir Benjamino teritorijų.

Efraimo sūnus, vardu Berija, yra Jozuės protėvis (1 Metraščių 7:27), o pranašo Samuelio tėvai priklausė Efraimo genčiai (1 Samuelio 1:1).