Pauliaus žinia apie išganymą

Pasak Pauliaus, nė vienas žmogus nėra visiškai geras, todėl visi žmonės nusipelno Dievo bausmės. Tačiau jie gali išvengti šios bausmės ir būti išgelbėti, jei tikės Jėzų Kristų. Visi krikščionys turi laikytis Kristaus Įstatymo.

Ši žinia iš tiesų veda Paulių į konfliktą su dauguma jo laikmečio žydų, nes šie manė, kad Dievas juos išgelbės net ir netikint į Jėzų Kristų.

Laiško romiečiams 1–3 skyriuose Paulius aiškiai pasako, kad visi žmonės nusidėjo. Tai tinka ir žydams, ir pagonims. O kadangi visi žmonės nusidėjo, tai visi nusipelno Dievo bausmės.

Bet Dievas yra didžiai geras, ir dėl jo gerumo, t .y. gailestingumo, visi žmonės gali būti išgelbėti, t. y. nuteisinti. Kiekvienas gali būti išgelbėtas, bet tik vieninteliu būdu – tikėjimu į Jėzų Kristų (Romiečiams 3:27-30 ir Galatams 2:15-17).

Pauliaus skelbiama išganymo žinia veda jį į konfliktą su dauguma to meto žydų. Šie buvo įsitikinę, kad bet kokiu atveju bus išgelbėti, nes jie juk yra Dievo tauta. Jie taip pat manė tiksliai žiną, ko Dievas iš jų nori, nes viskas parašyta įstatyme, kurį Mozė gavo iš Dievo ant Sinajaus kalno.

Tačiau Paulius mano visiškai kitaip. Anot jo, ir patys žydai laužo Dievo įsakymus (Romiečiams 2:17-24 ir Galatams 3:19-25). Todėl ir jie nusipelno Dievo bausmės ir taip pat gali būti išgelbėti tik tikėdami į Jėzų Kristų.

Atgailaudami ir priimdami Krikštą krikščionys gauna Šventąją Dvasią. Taip jie sutinka priklausyti Dievui ir Jėzui Kristui ir turi laikytis Kristaus įstatymo (Galatams 6:2). Pauliaus teigimu, šį įstatymą galima apibendrinti taip: „Mylėk kiekvieną šalia tavęs esantį žmogų“ (Romiečiams 13:8-10, 1 Korintiečiams 13 ir Galatams 5:14).