Atalija

Atalija – pietinės karalystės, Judo, karalienė, valdžiusi apie 845-840 m. pr. Kr. Jos viešpatavimas sukėlė kruviną valstybės perversmą. Biblijos autoriai Atalijos paveikslą pateikia itin neigiamai: ji buvo žiauri ir skatino Baalo kultą.

Vardas Atalija reiškia: „Viešpats yra išaukštintas“ arba „Viešpats atėmė“. Atalija kilusi iš šiaurinės karalystės – Izraelio, karaliaus Omrio šeimos. Iš tikrųjų nėra žinoma, ar ji buvo paties karaliaus Omrio, ar jo sūnaus Ahabo dukra (2 Karalių 8:26-27).

Atalija buvo ištekėjusi už Judo karaliaus Jehoramo ir buvo karaliaus Ahazijo motina.

Sužinojusi, kad jos sūnus Ahazijas buvo nužudytas Jehuvui užgrobiant valdžią Izraelyje, Atalija pati užima Judo karalystės sostą. Ji išžudo visus karališkosios šeimos palikuonis berniukus, bet Ahazijo sūnų Jehoašą pavyksta išgelbėti. Jo teta, Ahazijo sesuo, šešerius metus slepia jį šventykloje, kol jo močiutė Atalija valdo šalį.

Po šešerių metų Atalija nuverčiama nuo sosto ir visų žmonių džiaugsmui nužudoma (2 Karalių 11:20). Vyriausiasis kunigas Jehojada paskelbia Atalijos anūką Johoašą Judo karaliumi. Jis buvo vienintelis likęs gyvas Dovydo šeimos palikuonis berniukas.

Biblijos autoriai apie Atalijos viešpatavimą pasakoja nedaug. Bet iš to, ką perduoda 2 Karalių 11:17-18 ir 2 Metraščių 24:7 eilutės, galima manyti, kad Atalijos valdymo laikotarpiu Baalui buvo pastatyta šventyklų ir aukurų, o jos šalininkai ėmė iš šventyklos šventas atnašas ir aukojo jas Baalui garbinti.

Atalijos noras garbinti Baalą aiškiai susijęs su jos šeimos kilme. Kaip ir Izraelio karalius Ahabas, ji skatina žmones būti neištikimus Izraelio Dievui ir ragina tarnauti kitiems dievams (1 Karalių 21:25-26).