Paulius ir Romos valdžia

Apaštalų darbų knygoje pasakojama, jog misijų kelionių metu Paulius būdavo dažnai suimamas romėnų kareivių. Tačiau kaip Romos pilietį jį visuomet paleisdavo. Galiausiai Paulius nusprendžia gintis prieš Cezarį Romoje.

Laiškuose Paulius rašo, kad šis pasaulis nėra toks svarbus. Svarbiausia – būsimasis pasaulis, Dievo Karalystė. Tačiau kol šis pasaulis egzistuoja, anot Pauliaus, privalome paklusti šio pasaulio vadovams.

Anot Apaštalų darbų knygos, misijų kelionėse Paulius susiduria su itin dideliu pasipriešinimu. Jo žinia dažnai sukelia žmonių neramumus. Dėl to romėnų kareiviai Paulių suima ir kalina.

Bet Paulius yra Romos pilietis. Tai jam suteikia tam tikras teises. Kadangi pagal romėnų teisę Paulius pasirodo kaip nieko blogo nedarąs, visuomet būdavo paleidžiamas (Apaštalų darbų 16:35-39, 22:22-29, 23:27 ir 25:16).

Trečiosios misijų kelionės pabaigoje romėnai suima Paulių Jeruzalėje (Apaštalų darbų 21:27-36). Baimindamasis, kad nebūtų nužudytas kur nors Izraelyje, Paulius klausia, ar gali vykti į Romą. Jis nori, kad pats imperatorius nagrinėtų jo bylą Romoje (Apaštalų darbų 25:1-22, 26:32 ir 28:19).

Paulius įsitikinęs, jog šiame pasaulyje viską lemia Dievas. Net ir šio pasaulio vadovus skiria Dievas. Taigi žmonės turi jiems paklusti (Romiečiams 13:1-7).

Pats Paulius Romos valdžiai taip pat neprieštarauja, nors nėra politiškai aktyvus. Jis žino, kad Romos valdžia greitai išnyks: kai Dievas padarys šiam pasauliui galą.

Šis pasaulis labai greitai išnyks, o kartu su juo amžiams išnyks ir visi žemės valdovai. Krikščionys laukia naujo pasaulio, kuriame Dievas ir Jėzus Kristus turi visą valdžią (1 Korintiečių 2:6, 7:29-31 ir 15:24-28).