Pauliaus gyvenimas: šaltiniai

Apaštalo Pauliaus gyvenimo ir veiklos viziją mums suformuoja du šaltiniai: jo paties parašyti laiškai ir Apaštalų darbų knyga. Be jų, apie apaštalą Paulių kalba ir nemaža dalis vėlesnių apokrifinių knygų, tačiau daugiausia šių pasakojimų, regis, yra išgalvoti.

50–60 m. Paulius parašė ne vieną laišką. Tekstai, kuriuos dauguma biblinių mokslininkų pripažįsta esant paties Pauliaus rašytais laiškais, yra šie: Romiečiams, 1 Korintiečiams, 2 Korintiečiams, Galatams, Filipiečiams ir 1 Tesalonikiečiams.

Šiuose laiškuose Paulius atsiskleidžia kaip uolus ir atsidavęs Evangelijos skelbėjas: niekada nepasiduodantis, nepaisantis pasipriešinimų nei gyvybei kylančių pavojų (1 Korintiečiams 4:9-13; 2 Korintiečiams 11:23-29). Paulius taip pat atkakliai ginasi nuo išpuolių, kuriuos kelia Jeruzalėje susibūrę jo bendražygiai krikščionys, nemanantys jį esant geru apaštalu.

Kalbant apie kitus Pauliui priskiriamus laiškus bibliniai mokslininkai dėl įvairių priežasčių abejoja, ar jis yra tikrasis jų autorius. Laiškai, dėl kurių autorystės keliamas klausimas, yra šie: Efeziečiams, Kolosiečiams}, 2 Tesalonikiečiams, 1 Timotiejui, 2 Timotiejui ir Titui.

Šiuose laiškuose Paulius atsiskleidžia kaip apaštalas, kovojantis prieš visokias klaidingas teologines pažiūras. Kartu jis stengiasi sukurti tvirtą krikščionių bendruomenės struktūrą, išrinkdamas vyskupus, vyresniuosius ir diakonus.

Praėjus trisdešimčiai ar keturiasdešimčiai metų po Pauliaus mirties Apaštalų darbų knygą rašantis autorius didelę knygos dalį paskiria Pauliaus gyvenimui ir darbui pristatyti. Bibliniai mokslininkai abejoja šio pasakojimo istoriniu patikimumu.

Rašytojas Paulių vaizduoja kaip žmogų, kuris keliauja iš miesto į miestą skelbti evangelijos. Tai darydamas Paulius visuomet pirmiausia kreipiasi į žydus. Ir tik šiems atsisakius atsiversti, jis atsigręžia į kitus – ne žydus. Paulius palaiko gerus santykius su Jėzaus apaštalais bei pasekėjais žydais, susibūrusiais Jeruzalėje. Jis taip pat padaro ne vieną stebuklą.

Kiek vėliau apokrifiniai raštai Paulių apibūdina kaip puikų žmogų. Pagal šiuos pasakojimus, jis padaro daug stebuklų ir miršta Romoje kaip kankinys valdant imperatoriui Neronui, apie 60 m.