Pauliaus aplinka

Paulius užaugo Tarse. Vėliau jis, matyt, išvyko į Jeruzalę. Būdamas pamaldus žydas jis bandė išnaikinti Jėzaus Kristaus pasekėjus žydus. Kad pragyventų, jis dirbo amatininku.

Tarso mieste Mažojoje Azijoje tvyrojo helenistinė, graikų-romėnų kultūra. To meto

lingua franca

, kaip ir daugelyje išsiplėtusios Romos imperijos miestų, buvo graikų kalba. Tikėtina, kad Tarso žydų bendruomenei, kuriai priklausė ir Paulius, didelę įtaką darė to laikmečio vyraujanti graikų kultūra.

Paulius kalbėjo graikiškai, rašė graikiškai ir mielai šioje graikų kultūroje dalyvavo. Pagal Apaštalų darbų 21:40 ir 22:2 Paulius taip pat kalbėjo hebrajų kalba.

Apaštalų darbų knygoje kaip vieną iš savo gyvenamųjų vietų Paulius nurodo Jeruzalę, į kurią persikėlė netrukus po gimimo. Čia jis mokėsi pas garsų žydų įstatymo žinovą Gamalielį (Apaštalų darbų 22:3). Bet savo laiškuose Paulius apie tai neužsimena.

Paulius buvo fariziejus (plg. Apaštalų darbų 23:6, 26:5 ir Filipiečiams 3:5). Fariziejai griežtai laikėsi visų žydų teisės normų; studijavo įstatymą, interpretavo jį ir padėjo žmonėms taikyti šį įstatymą kasdieniame gyvenime.

Paulius pasakoja, kad prieš atsivertimą jis taip pat kruopščiai laikėsi žydų įstatymo taisyklių, nuostatų bei tradicijų ir stengėsi vykdyti visus Dievo įsakymus (Galatams 1:14).

Pauliaus pamaldumas nuėjo net taip toli, kad Jėzaus Kristaus sekėjus žydus jis laikė grėsme tikrajam judaizmui. Taigi jis nusprendė visiškai sunaikinti šią grupę (plg. Apaštalų darbų 8:3, 9:1-2, 1 Korintiečiams 15:9, Galatams 1:13 ir Filipiečiams 3:6).

Apaštalų darbų 18:3 eilutėje skaitome, kad Paulius buvo palapinių audėjas ir mokėjo apdirbti odą. Jis pats savo laiškuose apie tai pasako tik tiek, kad sunkiu darbu pats save išlaikė (plg. 1 Korintiečiams 4:12 ir 1 Tesalonikiečiams 2:9). Taigi jis jaučiasi nepriklausomas ir laisvas skelbti Evangeliją kaip nori (1 Korintiečiams 9).