Jafetas

Jafetas yra antrasis Nojaus sūnus. Kartu su tėvu, broliais Chamu ir Semu jis išgyvena didžiojo tvano laikotarpį. Tvanui pasibaigus jis tampa daugybės palikuonių tėvu – Viduržemio jūros pakrantės regione gyvenančių tautų pirmtaku.

Jafeto vardas reiškia „platus“. Jis taip pat ženklina pažadą, kurį Jafetas gauna Pradžios 9:27, kur sakoma, kad Semo palapinėje bus vietos Jafetui.

Biblijoje minima, kad Jafetas turėjo žmoną (plg. Pradžios 7:13), su kuria susilaukė vaikų, bet daugiau apie jį nieko nežinome.

Nojus, Jafeto tėvas, drauge su savo sūnumis: Semu Chamu ir Jafetu, stato laivą, nes Dievas jam pranešė, jog užtvindysiąs žemę (Pradžios 6:14-16).

Pastatęs laivą Nojus įlipo į jį kartu su žmona ir trimis vaikais. Į laivą jie taip pat pasiėmė visų gyvūnų patinų ir patelių (Pradžios 7:13).

Vandenys užliejo visą žemę ir laikėsi šimtą penkiasdešimties dienų, o paskui pradėjo slūgti ir žmonės bei gyvūnai vėl galėjo išlipti iš laivo į sausumą. Dievas palaimina Semą ir jo brolius. Jiems duodama užduotis susilaukti vaikų, kad žemėje vėl atsirastų žmonių.

Vandenims atslūgus ir žemei vėl prisipildžius gyvybės Nojus įveisė vynuogyną. Kaip sakoma Pradžios 9:20-21, „jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje.“ Tai pamatęs Chamas pasakoja savo broliams. Tuomet Semas ir Jafetas paėmę drabužį uždengė savo tėvo nuogumą.

Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, kaip pasielgė Chamas, Nojus supyksta ir prakeikia Chamo sūnų Kanaaną: jo palikuonys kanaaniečiai vergausią Semo ir Jafeto palikuonims. Tačiau Semą ir Jafetą Nojus palaimina. Dievas suteiks Jafetui vietos gyventi Semo palapinėse.

Pagal Pradžios 10:5, Jafetas tampa Viduržemio jūros pakrančių regione gyvenančių tautų , pirmtaku. Jo palikuonys gyvena regione, kuris driekiasi nuo dabartinio Kaukazo iki Graikijos salų.