Eliziejus

Eliziejus – pranašo Elijo mokinys ir įpėdinis. Savo kaip pranašo tarnystę jis pradeda šiaurinėje karalystėje – Izraelyje vos tik pasibaigus Ahabo giminės viešpatavimui. Kaip ir jo mokytojas Elijas, Eliziejus daro stebuklus bei gydo žmones.

Vardas Eliziejus reiškia „Dievas išgelbėjo“.

Eliziejus dirbo ūkyje kartu su savo tėvu Šafatu Abel Mehola vietovėje. Eidamas pro šalį pranašas Elijas užmetė jam savo skraistę, o tai reiškia, kad Eliziejus turi jį sekti. Tuomet Eliziejus meta visa, ką darė, seka Eliją ir tampa jo tarnu.

Galiausiai pakildamas į dangų Elijas palieka Eliziejui savo skraistę kaip aiškų ženklą, kad Eliziejus turi būti jo įpėdinis.

Eliziejus yra kitokio tipo pranašas nei Elijas: ne vieniša figūra, o daugelio pranašų vadovas. Šie pranašai drauge su savo šeimomis gyveno pranašų bendruomenėse Betelyje, Gilgale ir Jeriche.

Eliziejus taip pat palaiko geresnius santykius su Izraelio karaliais nei Elijas. Karalius Jehoramas kreipiasi į Eliziejų klausdamas patarimo (2 Karalių 3:12, o Eliziejus savo ruožtu įspėja karalių, kai aramėjai bando jį pulti (2 Karalių 6:8-9).

Tačiau ne kas kitas, o Eliziejus sukursto Ahabo dinastijos žlugimą. Jis paliepia vienam iš pranašų mokinių patepti Izraelio karaliumi kariuomenės vadą Jehuvą (2 Karalių 9:1). Tuomet Jehuvas nužudo Ahabo sūnų karalių Jehoramą bei jo motiną Jezabelę ir pats perima sostą.

Biblijoje yra įvairių pasakojimų apie Eliziejaus padarytus stebuklus. Šimto pranašų grupę jis pamaitina vien tik su dvidešimčia duonos kepalėlių (2 Karalių 4:42-44). Aramėjų kariuomenės vadui Naamanui atėjus pas jį dėl kokios tai odos ligos, Eliziejus išgydo jį paliepdamas pasinerti septynis kartus Jordano upėje (2 Karalių 5:1-14). Jis taip pat atgaivina mirusį berniuką (2 Karalių 4:32-37).

Eliziejus mirė ir buvo palaidotas specialioje vietoje. Vėliau toje pačioje vietoje laidojant kitą žmogų atsitinka kažkas stebuklingo. Kai tik mirusiojo kūnas palietė tame pačiame kape gulėjusius Eliziejaus kaulus, mirusysis atgijo (2 Karalių 13:20-21).