Aaronas

Aaronas – Mozės brolis, pirmasis vyriausiasis Izraelio tautos kunigas.

Mozei kurį laiką užtrukus dykumoje izraelitai tampa labai nekantrūs, o Aaronas nuliedino jiems auksinį veršį.

Aarono vardas reiškia „apšviestasis“. Aaronas yra Mozės ir Mirjamos brolis. Jų tėvai, Amramas ir Jochebeda, priklausė Levio giminei ir kartu su kitais Izraelio tautos žmonėmis buvo išnaudojami bei engiami Egipte.

Aaronas paėmė sau žmona Elišebą iš Judo giminės, ir kartu jie susilaukė keturių sūnų: Nadabo, Abihuvo, Eleazaro ir Itamaro (Išėjimo 6:23).

Dievas Aaronui ir jo broliui Mozei duoda užduotį išvaduoti Izraelio žmones iš Egipto vergovės (Išėjimo 4:10-17). Kartu jie eina pas faraoną prašyti, kad šis leistų izraelitams išeiti, bet faraonas atsisako paleisti savo vergus. Tik po dešimties Dievo rykščių Egiptui faraonas leidžia izraelitams iškeliauti.

Aaronas ir Mozė keturiasdešimt metų vadovauja izraelitų kelionei per dykumą. Šios kelionės metu Aaronas pašventinamas pirmuoju naujosios šventovės vyriausiuoju kunigu. Jo sūnūs vėliau taip pat bus pašventinti kunigais. Kartu su jais Aaronas yra atsakingas už atnašų aukojimą bei tarnybą Susitikimo palapinėje.

Vėlesni Izraelio tautos kunigai bus Levio genties ir Aarono šeimos palikuonys.

Izraelitams prisiartinus prie Sinajaus kalno Mozė užkopia į kalno viršūnę susitikti su Dievu. Jam užtrukus nusileisti nuo kalno žmonės pradeda nerimauti, kad jis per ilgai negrįžta, todėl prašo Aaroną padirbti jiems dievą, kuris galėtų toliau juos vesti per dykumą.

Nedrįsdamas atmesti izraelitų prašymo Aaronas paliepia jiems sunešti savo aukso papuošalus ir išlydęs nuliedina auksinį veršio pavidalo dievą (Išėjimo 32:1-6).

Nusileidęs nuo kalno ir pamatęs aukso veršį Mozė įniršta, meta abi jam Dievo duotas akmenines plokštes iš rankų ir sudaužo. Paskui sudaužo ir sudegina aukso veršį, sutrina į dulkes ir suberia jas į vandenį, kuriuo pagirdo izraelitus (Išėjimo 32:15-20).

Aaronas miršta prieš pat tautai įžengiant į pažadėtąją žemę ir palaidojamas ant Horebo kalno (Skaičių 33:39).