Izaokas

Izaokas yra Abraomo ir Saros sūnus bei antrasis izraelitų protėvis. Jo tėvas Abraomas turi jį paaukoti, bet Dievas paskutinę akimirką to neleidžia. Izaokas veda Rebeką ir jiems gimsta du sūnūs: Ezavas ir Jokūbas.

Biblijoje Izaoko vardas siejamas su reikšme „jis juokiasi“. Tai susiję su tuo, kad tiek Abraomas, tiek Sara juokėsi išgirdę, kad senatvėje susilauks sūnaus (Genesis 17:17; Genesis 18:13).

Izaokas yra Rebekos vyras, Ezavo ir Jokūbo tėvas. Izaokas miršta po Rebekos, jį du jo sūnūs palaidoja šeimos kape (Genesis 35:27-29).

Abraomas ir Sara iki pat senatvės yra bevaikiai. Tačiau galiausiai jie tampa Izaoko tėvais. Todėl Izaokas yra Dievo duoto pažado Abraomui apie didžiąją tautą, kuri iš jo kils, išsipildymas (Genesis 17:1-22).

Genesis 22:1-19 Dievas nori žinoti, ar Abraomas juo pasitiki. Todėl jis įsako Abraomui paaukoti Izaoką ant Morijos kalno. Abraomui surišus Izaoką ant aukuro, Viešpaties angelas sušuko, kad jam nereikia sūnaus aukoti.

Kai Izaokui sukanka keturiasdešimt metų, jis veda Rebeką. Izaokas myli savo žmoną (Genesis 24:67). Tai viena iš nedaugelio vietų Biblijoje, kur kalbama apie meilę santuokoje.

(Genesis 26:1-11) skaitome, kad Izaokas ir Rebeka bėga į filistinų miestą Gerarą, nes Kanaane yra bado metas. Izaokas pasako Gerato gyventojams, kad Rebeka yra jo sesuo, nes bijo, kad kas nors jį nužudys, kad pasiimtų Rebeką į žmonas. Ši istorija primena pasakojimus apie Abraomą ir Sarą Genesis 12:10-20 ir Genesis 20:1-18.

Izaokas ir Rebeka turi du sūnus: Ezavą ir Jokūbą. Izaokas labiau mėgsta savo sūnų Ezavą, kuris yra medžiotojas (Genesis 25:28). Rebekai labiau patinka jaunesnysis sūnus Jokūbas, kuris mėgsta pasilikti palapinėse. Rebeka ir Jokūbas kartu sugalvojo gudrybę, kad Izaokas suteiktų palaiminimą ir pimagimystės teisę jaunesniajam sūnui Jokūbui. Tai reiškia, kad Jokūbas vietoje Ezavo tampa svarbesniu įpėdiniu.