Elijas

Karaliaus Ahabo ir jo sūnaus Ahazijo valdymo laiku Šiaurėje Izraelio Karalystėje gyveno pranašas Elijas. Elijas norėjo, kad žmonės garbintų Izraelio Dievą, o ne vaisingumo dievą Baalą.

Elijo vardas reiškia: „Mano Dievas yra Jahvė“.

Elijas kilęs iš Tišbės Gileade, esančios kitoje Jordano upės pusėje.

Dievas siunčia Eliją karaliui Ahabui pasakyti, jog trejus metus bus sausra. Per šiuos trejus metus Elijas slapstosi našlės namuose Zarefate, netoli Sidono, iš kurio kilusi Ahabo žmona Jezabelė}. Zarefate stebuklingai per Eliją visada yra pakankamai valgio išsimaitinimui. Jis taip pat prikelia našlės sūnų iš mirusiųjų.

Po trejų metų Elijas grįžta pas Ahabą. Jis prašo karaliaus surengti Baalo pranašų ir jo paties varžybas. Abi varžybų pusės turi pastatyti aukurą, ant kurio atnašaus auką savo dievui. Dievas, kuris auką įžiebs ugnimi iš dangaus, yra tikras dievas. Baalui aukojama atnaša lieka nepaliesta, tuo tarpu Izraelio Dievas uždega Elijo atnašaujamą auką. Tada Elijas duoda įsakymą nužudyti visus Baalo pranašus.

Išgirdusi, kas nutiko, Jezabė grasina nužudyti Eliją (1 Kings 19:1-2). Jis pabėga į dykumą, į Horebo kalną, kur Elijo laukia nepaprastas susitikimas su Dievu. Dievas jam taip pat duoda užduotį patepti Eliziejų pranašu vietoj savęs.

2 Kings 2 rašoma, kad Elijas nemiršta, bet ugningame vežime yra nunešamas į dangų. Dėl šios neįprastos gyvenimo pabaigos atsirado viltis, kad Dievas vieną dieną Eliją vėl grąžins atgal į žemę (Malachi 3:23).

Šis lūkestis svarbus ir Naujajame Testamente (Matthew 17:10-12). Kai kurie žmonės mano, kad Jonas Krikštytojas yra į žemę sugrįžęs pranašas Elijas (John 1:21). Kiti mano, kad pats Jėzus yra pranašas Elijas (Matthew 16:14).