Amoso knyga: datavimas

Amoso knyga yra viena seniausių pranašiškų knygų Biblijoje.

Knygos įžangoje minimi du karaliai: Uzijas ir Jeroboamas. Pagal tai galima spręsti, kad pranašas Amosas vykdė savo veiklą VIII a. pr. Kr. viduryje (760–750 m. pr. Kr.).

Jeroboamas II karaliavo daugiau nei keturiasdešimt metų ir smarkiai išplėtė Izraelio karalystės ribas bei viešpatavimą (žr. 2 Karalių 14:23-29). Šis pereinamasis klestėjimo laikotarpis baigėsi asirams užėmus Izraelį; tai reiškė šiaurinės karalystės žlugimą. VIII a. pabaigoje Izraelis tapo Asirijos provincija.

Amoso knygos teksto, kokį turime dabar, pagrindą veikiausiai sudaro paties pranašo pasakyti žodžiai.

Ilgas knygos redagavimo bei koregavimo procesas turėjo trukti apie du šimtus metų. Tikriausiai po Babilonijos tremties ją užbaigė Judo karalystės redaktorius. Tai iš dalies atskleidžia baigiamosios pranašystės apie būsimą išganymą tekstas (Amoso 9:11-15). Pastarosios eilutės iš tiesų reiškia tremtį. Nuoroda į Dovydo karaliavimą yra vilties atstatyti nesuskaldytą karalystę ženklas, tačiau tai neatitinka visos kitos knygos dalies tono.

Amoso knyga yra vienas iš dvylikos mažųjų pranašų knygų. Visos dvylika knygų tikriausiai buvo surinktos į vieną rinkinį IV ar III a. pr. Kr. siekiant suformuoti atskirą raštų vienetą,

Dodekapropetoną

, Dvylikos pranašų raštų kolekciją.