Agėjo knyga

Agėjo knyga yra dešimtoji Dvylikos pranašų raštų kolekcijos knyga.

Ši knyga pavadinta pranašo vardu. Pagal įžanginį aprašymą (Agėjo 1:1), šis pranašas veikė Jeruzalėje 520 m. pr. Kr.

Tuo metu iškilusi Persijos imperija perėmė valdžią iš babiloniečių, ir nemaža judėjų tremtinių dalis sugrįžo iš Babilonijos tremties į savo kraštą.

Pranašas Agėjas minimas kartu su pranašu Zachariju Ezros 5-6.

Agėjo knygą sudaro keturios pranašo kalbos, kuriose reikalaujama, kad šventykla vėl būtų grąžinta kultui. Knyga baigiasi pranašyste, kurioje būsimu karaliumi vadinamas karaliaus Jehojachino anūkas Zerubabelis.

Pagrindinė Agėjo knygos tema – Dievo raginimas atstatyti Jeruzalės šventyklą, kurią 586 m. pr. Kr. užkariavę Jeruzalę sunaikino Babilonijos karalius Nebukadnecaras ir jo kariuomenė.

Tuo metu dėl kilusios sausros ir blogo derliaus šventyklos atstatymo darbai buvo sustabdyti. Raginimas atstatyti šventyklą daugiausia buvo skirtas valdytojui Zerubabeliui ir vyriausiajam kunigui Jozuei, bet taip pat neaplenkė ir visos tautos.

Agėjo knygą sudaro griežta pasikartojančia tvarka išdėstytos pranašystės. Ši tvarka, regis, atitinka pranašiškos Agėjo veiklos etapus. Nuolat kartojama pranašiška formulė: „taip kalba Galybių Viešpats“ arba „tai Viešpaties žodis“, pabrėžia, kad šios pranašystės yra paties Dievo žodžiai.