Giesmių giesmė

„Giesmių giesmė“ yra meilės poezijos knyga. Vaikinas ir mergina gieda vienas kitam, o juos apdainuoja jų palydovai.

„Giesmių giesmė“ yra hebrajiško pavadinimo „Shir hashirim“ pažodinis vertimas. Šis posakis iš tiesų reiškia „Gražiausioji giesmė“, ir tai atsispindi šio kūrinio pavadinime vokiečių kalba „Das Hohelied“, kurį Liuteris pasirinko savo atliktame Biblijos vertime.

Galima daryti prielaidą, jog, „Giesmių giesmės“ meilės dainos iš pradžių buvo dainuojamos vestuvėse. Šios dainos atspindi idealią vyro ir moters meilę.

Vaikinas ir mergina dainuoja tarsi vienas kitam. Jie ilgisi vienas kito, susipažįsta ir įkvepiančia kalba apdainuoja vienas kito grožį.

Knyga sudaryta iš lyriškos poezijos, kupinos stiprių emocinių posakių. Hebrajų kalba, kurioje ji parašyta, turi gražius garsų sąskambius ir čia pasitaiko daug neįprastų žodžių, kurie niekur kitur Biblijoje nerandami.

Daugelyje Biblijos leidimų „Giesmių giesmė“ randama šalia kitų poetinių knygų, po Mokytojo knygos, Jobo knygos ir Psalmyno.

Hebrajų Biblijoje „Giesmių giesmė“ yra viena penkių vadinamųjų Iškilmių tekstų ritiniais (hebr. Megillot), priklausančių Raštams, dalis. Žydų tradicijoje knyga buvo skaitoma Perėjimo šventės metu.

Ši knyga tradiciškai laikoma alegorija. Žydų tradicijoje vyras yra Dievo atvaizdas, o moteris – Izraelio personifikacija. Krikščioniškoje tradicijoje ši knyga skaitoma kaip tekstas apie Kristų ir jo Bažnyčią arba apie Dievo ir žmogaus santykį.

Nuo XVIII a. knyga buvo pradėta laikyti meilės poezija. Atkreiptas dėmesys į ypatingą poetinį ir literatūrinį teksto pobūdį, kuris dabar laikomas tipišku Mesopotamijos ir Egipto meilės poezijos bruožu.