Psalmynas

Psalmių knyga yra didžiausia Biblijos knyga. Ją sudaro 150 skyrių, kurių ilgis varijuoja nuo dviejų iki 176 eilučių.

Knygos pavadinimas

Psalmių knyga pavadinta graikišku žodžiu psalmos, hebrajų kalbos žodžio mizmor vertimu, kuris dažnai vartojamas kaip Psalmės paantraštė. Tai reiškia, kad psalmė turi būti giedama ją akomponuojant styginiais instrumentais.

Hebrajų Biblijoje knyga vadinasi „Tehillim“, „Šlovės giesmės“.

Turinys

Psalmėse kalbama apie Dievą ir su Dievu per poetines giesmes, kuriose poezija naudojama kaip literatūrinė forma. Giedoti psalmes tinka skirtingomis aplinkybėmis. Dievui dėkojama ir Jis giriamas, taip pat Dievas kviečiamas veikti ir mums padėti. Istorijai vis besikartojant, per psalmes duodamos išmintingos pamokos.

Knygos sandara

Psalmių knygą galima suskirstyti į penkias dalis:

  • Psalmės 1-41;
  • Psalmės 42-72;
  • Psalmės 73-89;
  • Psalmės 90-106;
  • Psalmės 107-150.

Kiekviena dalis užbaigiama doksologija, pagyrimo Dievui giesme, pvz., „Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžių per amžius! Amen! Amen!“ (Psalm 41:14, Psalm 72:18-19, Psalm 89:52 ir Psalm 106:48). Psalm 150 nėra doksologijos, bet visa 150 psalmė yra šlovinimo psalmė, tad šlovinimu užbaigiama ir visa Psalmių knyga.

Pirmosios dvi Psalmyno dalys yra laikomos vienu išplėstiniu vienetu, kuris baigiasi „Čia baigiasi Jesės sūnaus Dovydo maldos“ Psalm 72:20.

Mažesnius vienetus galima išskirti ir kitose dalyse, pavyzdžiui:

  • Psalmės 120-134 vadinamos „piligrimų psalmėmis“.
  • Psalmės 113-118, sudaro „Egiptietiškas“ arba „Mažojo Halelio“ vienetą, šlovinimo psalmės, kuriose pasikartoja hebrajų žodis hallel, kaip Aleliuja}.
  • Psalmė 136 yra kartais siejamas su Psalmėmis 120-135 ir vadinama „Didžiuoju Haleliu“.

Paantraštė

Daugelis Psalmių yra priskiriamos konkrečiam autoriui. Šiuo prierašu psalmės pradžioje yra pasakojama, kam buvo skirta psalmė, kuria melodija buvo giedama, o kartais ir trumpai apsakomos aplinkybės, dėl kurių ši psalmė buvo sukurta. Psalmių autorystė priskiriama tokiems autoriams, kaip Dovydas,  Asafas ir Koracho sūnūs.

Naudojimas

Veikiausiai daugelis psalmių buvo sukurtos maldai kulto vietose, pavyzdžiui, Jeruzalėje esančioje šventykloje. Panašu, kad kitos psalmės atsirado dėl asmeninių išgyvenimų ar susiklosčiusių situacijų, tačiau šios psalmės taip pat galėjo būti parašytos ir parengtos naudoti liturgijoje.

Iš to, ką perskaitome Naujajame Testamente ir Negyvosios jūros ritiniuose, atrodo, kad Psalmių knyga buvo aktyviai skaitoma senovės judaizme ir ankstyvojoje krikščionybėje.

Vieta Biblijoje

Daugelyje Biblijos leidimų Psalmės priskiriamos prie poetinių knygų drauge su Jobo knyga ir Giesmių giesme. Daugelyje vertimų Psalmių knyga randama Biblijos viduryje.

Hebrajų Biblijoje Tanache Psalmių knyga priskiriama Raštams (hebr. Ketuvim).

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite  >> spausdami čia <<

 

 

Bible Society of Lithuaniav.4.17.10
draugaukime