Septuaginta

Septuaginta – Senojo Testamento vertimas į graikų kalbą. „Septuaginta“ pažodžiui reiškia „septyniasdešimt“. Tai seniausias Senojo Testamento vertimas.

Septuaginta yra daugelio skirtingų vertėjų darbo rezultatas, pareikalavęs kelių šimtmečių. Vieni vertėjai dirbo Izraelyje (tikriausiai Jeruzalėje), kiti – Egipte.

Pirmiausiai į graikų kalbą buvo išverstos pirmosios penkios Toros knygos. Šių knygų vertimas į graikų kalbą baigtas III a. pr. Kr. Kitos knygos buvo išverstos dar vėliau, dauguma jų – per II–I a. pr. Kr.

Vertimų stilius skiriasi. Kartais buvo verčiama gana pažodžiui (kaip išverstos Teisėjų, 1 ir 2 Samuelio bei 1 ir 2 Karalių knygos). Tačiau kitais atvejais (pavyzdžiui, Patarlių knygos) vertimas buvo ganėtinai laisvas. Štai kodėl Septuaginta stiliaus požiūriu nėra vieninga.

Pavadinimą Septuagintai davė legenda, kurioje sakoma, kad Egipto karalius Ptolemėjas II (III a. pr. Kr.) paliepė septyniasdešimt dviems žydų tautybės vertėjams išversti penkias Toros knygas į graikų kalbą. Teigiama, kad šie 72 mokslininkai užduotį įvykdė per 72 dienas. Kiekvienas jų, dirbdamas atskirai ir vienas su kitu nebendraudamas, parengė identišką Toros vertimo tekstą. Tokia tad buvo stebuklinga, ir Dievo įkvėpta, graikiškosios Penkiaknygės kilmė.

Vėliau legenda buvo dar labiau pritaikyta: vertėjų būta 70 vyrų (iš to ir kilo pavadinimas „Septuaginta“), ir jie išvertė ne tik Penkiaknygę, bet ir visą Senąjį Testamentą. Ankstyvojoje krikščionių bažnyčioje Septuaginta buvo laikomas visas graikiškasis Senojo Testamento tekstas.

Seniausia legendos apie Septuagintos kilmę versija yra užrašyta Aristėjo laiške Filokratui (Senojo Testamento apokrife graikų kalba), kuris datuojamas iš II a. pr. Kr.